Teigiama, kad kūno puoselėjimas yra šiuolaikinės civilizacijos priklausomybė. Iš tiesų dėl išvaizdos Lietuvoje iš proto eita jau prieš kelis šimtmečius, o galbūt ir dar anksčiau. Tiesą sakant, apgauti veidrodį bandyta visais laikais ir įvairiausiais būdais. Štai renesanso epochoje ne tik moterys, bet ir vyrai naudojo veido odą gražinančius kremus.
Kaip „Panevėžio balsui“ pasakojo Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, istorikė Jolanta Karpavičienė, XVI amžiuje į Lietuvą atitekėjusios garsiosios karalienės italės Bonos Sforcos teta Kotryna Sforca buvo parengusi 450 receptų, kaip puoselėti grožį ir ilgiau išsaugoti jaunystę. Vienas veido kremo receptas, į kurio sudėtį įėjo arseniko, buvo skirtas vyrams.
Anuomet arsenikas buvo naudojamas odai balinti, nes buvo madingas ypatingas blyškumas. Italijos miestuose neatsitiktinai atsirado ne vienas šimtas jaunų gražių našlių, kurių vyrai nusinuodijo kremuose buvusiu arseniku. Manoma, kad taip atsitiko ne be jų antrųjų pusių pastangų.
Pasak J. Karpavičienės, karalienė Bona paliko ypač ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje, taip pat ir grožio puoselėjimo. Už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ištekėjusi italė per ilgus valdymo metus į Lietuvą atnešė įvairių su kūno puoselėjimo kultūra susijusių naujovių. Jai pačiai iš Italijos būdavo siunčiamos medikų, vaistininkų pagamintos priemonės iš natūralių augalų – kitaip sakant, tikrų tikriausia natūrali kosmetika.
Bonos Sforcos sūnaus Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė irgi labai rūpinosi savo išvaizda. Barbora prieš pobūvius versdavusi savo vyrą ilgai jos laukti, kol susiruoš. Dvariškiai niurnėjo dėl tokio valdovo nuolankumo, bet Žygimantas Augustas nepaisė jų užuominų, nes žinojo, kaip mylimai žmonai svarbu gražiai atrodyti.
Visą straipsnį skaitykite naujausiame „Panevėžio balso“ numeryje.
