Galbūt nėra metų, kad pasaulyje nebūtų kilusi gripo epidemija. Užsienio medikai tikina: šiemetis gripo sezonas – baisiausias per pastarąjį dešimtmetį. Ši pavojingiausia ir sunkiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija ne tik paguldo į ligos patalą, bet ir gali sukelti įvairių komplikacijų. Gripo infekcija ypač pavojinga pagyvenusiems žmonėms ir vaikams, taip pat sergantiesiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų, onkologinėmis ligomis, diabetu, nėščiosioms, kitų rizikos grupių asmenims.
Susergama staigiai
Gripo infekcijai būdinga staigi pradžia – liga prasideda praėjus parai ar dviem po užsikrėtimo. Ligonį krečia šaltis ir drebulys, jis karščiuoja, kosėja, jaučia galvos, raumenų skausmus, nuovargį. Kartais parausta akys, jas skauda, ypač akių obuolius. Taip pat gali būti sloga, nosies užgulimas, gerklės skausmas. Būdinga temperatūra – 39 laipsniai ir didesnė. Karščiuojama vidutiniškai penkias dienas. Tada temperatūra sumažėja iki normalios arba lieka šiek tiek pakilusi, ligonis pasijunta geriau.
Daugelis gripo simptomų išnyksta per savaitę, nors kosulys gali trukti dar dvi savaites. Persirgus gripu, ilgai būna nuovargis. Žmogui trūksta energijos, sumažėja darbingumas.
Gripas ir peršalimas – skirtingos, bet ir labai panašios ligos. Jos abi yra kvėpavimo organų ligos, tačiau sukeliamos skirtingų virusų. Gripas yra sunkesnė liga nei peršalimas, todėl ir simptomai, tokie kaip temperatūra, kūno skausmai, kaulų „laužymas“, nuovargis, sausas kosulys ir kt., dažnesni ir intensyvesni. Įvairūs peršalimai nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų, juos išsigydyti daug paprasčiau. Vienas iš požymių, iš kurių galima spėti, peršalimas ar gripas, yra tai, kad peršalę žmonės dažniau skundžiasi sloga ar užsikimšusia nosimi.
Būna komplikacijų
Daugybė žmonių – ir suaugusiųjų, ir vaikų – perserga gripu. Tai kodėl ši ūminė kvėpavimo takų infekcija laikoma tokia pavojinga? Gripo virusas gali sukelti virusinį plaučių uždegimą – pneumoniją. Jis dažnai baigiasi mirtimi. Ši pneumonija dažnai būna pandemijų metu ir ypač paplitusi tarp sveikų jaunų žmonių. Epidemijų metu rizikos pneumonijai išsivystyti grupei priklauso asmenys, sergantys kraujo vėžiu, ir tie, kuriems persodinti organai.
Gripas pavojingas savo komplikacijomis. Dažniausios yra bakterinės infekcijos, ypač plaučių ir ausies uždegimai, ir lėtinių (plaučių, širdies, inkstų ir kt.) ligų paūmėjimai. Laiku nepradėtas gydyti arba netinkamai gydomas pūlingas plaučių uždegimas gali komplikuotis kraujo užkrėtimu, o pūlingas ausies uždegimas – pūlingu smegenų dangalų uždegimu, smegenų abscesu.
Gripas taip pat gali komplikuotis bakteriniais sinusitu, meningitu, tonzilitu (angina). Asmenims, sergantiems širdies yda, gripo komplikacija gali būti bakterinis širdies vožtuvų pažeidimas. Susirgus gripu gali paūmėti koronarinė širdies liga, ištikti širdies infarktas. Persirgus gripu dažnai paūmėja įvairios lėtinės ligos, pavyzdžiui, bronchinė astma, cukraligė, reumatas.
Nusilpsta imunitetas
Susirgus gripu, pirmosiomis dienomis būtina gulėti. Jei gripo komplikacijų neatsirado, paprastai liga praeina per savaitę. Tačiau sveikata taip greit negrįžta. Mokslininkai apskaičiavo: kad žmogus visiškai pasveiktų, turi praeiti nuo vieno iki keturių mėnesių. O jeigu liga buvo sunki ir išsekino organizmą, jėgoms susigrąžinti gali prireikti ir metų – virusas susilpnina imuninę sistemą.
Persirgus gripu normalu pirmas dvi savaites jaustis silpniau. Greitu nuovargiu gali skųstis ir tie, kurie sirgdami tinkamai gydėsi ir laikėsi visų gydytojo nurodymų. Greičiau pasveikti padeda visavertis maistas. Reikia save palepinti vaisiais, mėgstamais patiekalais. Tik maistas turi būti lengvai virškinamas, bet turtingas baltymų. Ypač naudingos jūros gėrybės, žuvų ir vištienos patiekalai, varškė. Gerti reikėtų šviežiai spaustas sultis ir įvairius uogų gėrimus. Sergant gripu itin naudingos spanguolės ir bruknės. Temperatūrai mažinti tinka ramunėlių užpilas, pasveikti padeda citrininių melisų arbata.
Ligos pradžioje, kol temperatūra dar neaukšta, prieš miegą galima pakaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis. Verta kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto svogūno ar česnako kvapo. Skaudamą gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu arba citrinos sultimis parūgštintu vandeniu, naudinga gerti prakaitavimą sukeliančios karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, vitamino C.
Pasveikus dietologai pataria kurį valgyti lengviau virškinamą maistą, atsisakyti rūkytų ar keptų produktų.
Vargina kosulys
Kosulys dažniausiai rodo, kad suerzinta gerklė, gerklos, trachėja, bronchai ir prasidėjo jų uždegimas. Susirgus nosiaryklės, trachėjos uždegimu, kankina sausas draskantis kosulys. Jis paprastai vargina pirmąsias 2–3 ligos dienas, vėliau tampa drėgnas – atsikosėjama skrepliais. Tai padeda išsivalyti bronchams.
Kosulys gali būti ir vienas iš pirmųjų gripo požymių. Gydyti reikėtų pradėti liaudiškomis priemonėmis. Ligos pradžioje galima išbandyti įvairias arbatas, gerklės garinimo procedūras, kojų kaitinimą, kosėjančiojo krūtinę ir padus trinti įvairiais gydomaisiais tepalais. Nerekomenduojami saldūs gerklės purškalai, nes jie sudaro terpę bakterijoms daugintis.
Kosulį lengvina arbata su citrina ar aviečių uogiene, įvairios atsikosėjimą lengvinančios vaistažolių arbatos.
Kai kankina kosulys, patartina gerti daugiau mineralinio vandens, vaisių sulčių, kefyro – išgėrus daugiau skysčių, geriau vyksta gleivių skystinimo procesas. Jei ligonis nėra alergiškas, gali gerti natūralias apelsinų sultis, jos – vitamino C šaltinis, skatina organizmo gynybines jėgas.
Karštas pienas su medumi netinka (nors anksčiau buvo labai rekomenduojama), nes jis skatina tąsių skreplių susidarymą. Jei kosulys po 5–7 dienų nepraeina, pakyla temperatūra, būtina kreiptis į gydytoją.
Pataria liaudies
medicina
Šaltuoju metų laiku, prasidėjus peršalimo ligų sezonui, patartina gerti citrinos ir česnakų vandenį. Vidutinio dydžio nuluptą citriną sutrinti su smulkiai pjaustytomis 10 skiltelių česnako. Gautą mišinį sudėti į puslitrinį stiklainį, užpilti šaltu virintu vandeniu ir uždengti sandariu dangteliu. Palaikyti 3–4 dienas vėsioje vietoje, retkarčiais suplakti. Vėliau padėti į šaldytuvą ir po 1 valgomąjį šaukštą gerti likus 10–20 min. iki pusryčių.
Naudingas sulčių ir medaus kokteilis. Reikia sumaišyti po 50 ml juodųjų ridikų, morkų, spanguolių (arba nuluptos citrinos) sulčių su vienu valgomuoju šaukštu medaus. Tokį kokteilį gerti kartą per dieną kaip desertą.
Liaudies medicinos žinovai siūlo pasigardžiuoti alijošiaus, citrinų sulčių, riešutų ir medaus mišiniu – po šaukštelį tris kartus per dieną 15–20 min. prieš valgant. Iki vientisos masės reikia sumaišyti 100 ml ką tik išspaustų alijošiaus sulčių, 300 g susmulkintų graikinių riešutų branduolių, 300 g medaus ir 5–6 nuluptų citrinų sultis. Mišinį laikyti uždarytame stiklainyje, apatinėje šaldytuvo lentynoje.
Gripo epidemijos metu, pasak liaudies medicinos, pagelbsti citrinų sviestas. Citriną nuplauti ir vieną minutę palaikyti karštame vandenyje, paskui su žievele sumalti mėsmale, sumaišyti su 100 g sviesto, įdėti 2 šaukštus medaus, išmaišyti. Laikyti ir vartoti taip pat, kaip ir paprastą sviestą.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
Nuotr. Ligos pradžioje galima išbandyti įvairias
arbatas, krūtinę ir padus trinti įvairiais gydomaisiais
tepalais.
