Nepasitenkinimas valdžios institucijomis išlieka stabilus, nors parlamentas ir Vyriausybė periodiškai keičiasi. Niekas nežada, kad tapsim patenkinti ir po 2016 m. rinkimų. Pirmas ir pagrindinis mūsų nepasitenkinimo objektas – korupcija, pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų nesąžiningumas. Lietuva buvo ir lieka tarp palyginti korumpuočiausių Europos valstybių.
Specialiųjų institucijų pastangomis siekiame išgaudyti kyšininkus ir kitokius užsislėpusius kenkėjus. Žiniasklaida ir visuomenė skiria daug dėmesio korumpuotiems valstybės tarnautojams demaskuoti ir pašalinti. Turime Valstybės kontrolę (VK), Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) – ir vis tiek prarandame dešimtis milijonų litų, nes jie iššvaistomi per viešuosius pirkimus ir perduodant valstybės turtą, toleruojame biurokratų pelnijimąsi iš iždo, favoritizmą, sukčiavimus ir žioplumus.
VK, STT, FNTT aiškina, kad daro ką galinčios, teikia atliktų operacijų ir iždo vagims negausių iškeltų bylų skaičius, bet visuomenės tai nepatenkina. „Transparency International“ duomenimis, nuo 2010 iki 2013 m. Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeksą sukasi tarp 46 ir 43 vietų (bemaž 180 pasaulio valstybių būryje).
Toli tos institucijos nenueis. Visa jų veikla remiasi prielaida – yra sukčių, visų tikslas – kenkėjus reikia demaskuoti ir nubausti. Tačiau mūsų viešosios politikos problemos, atnešančios didelių finansinių nuostolių, randasi anaiptol ne vien dėl nesąžiningų valstybės tarnautojų, kurių vieta – už grotų. Dar daugiau žalos padaro pareigūnų neprofesionalumas.
Tie, kas priima neracionalius sprendimus, turėtų nedelsdami nusileisti į savo kompetenciją atitinkančias pareigas.
Mūsiškė korupcija didele dalimi yra neprofesionalumo apraiška arba pagrįstai gali būti tokia laikoma. Pašalinę nekompetentingus darbuotojus, smarkiai sumažintume reiškinį, kurį šiandien matuojame korupcijos suvokimo indeksu.
Kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (o, ne tik ji!) su visais savo etatiniais teisininkais neteisėtai iš darbo atleidžia tarnautojus ir vėliau po teismų sumoka jiems kelis šimtus tūkstančių litų kompensacijos – tai be jokių išlygų vadintina atitinkamų tos ministerijos tarnybų neprofesionalumu.
Kai net kelios valstybės institucijos įvertina ir atiduoda pastatą bei sklypą Palangoje prie pat jūros už beveik dešimt kartų mažesnę nei realią kainą, o Klaipėdos apygardos prokuratūra patvirtina sandorio teisėtumą, turime demonstratyvaus negebėjimo (nesvarbu – sąmoningą ir už kurį sumokėta ar natūraliai egzistuojantį) susidoroti su pareigomis pavyzdį.
Kai Šiaulių miesto valdžia surezga keistą kapinių hipersklypo siužetą, garantuojantį pajamas miesto mero artimiesiems, ir kai to miesto sporto arenos koncesijos sutartis atsiskleidžia visu savo keisčiausiu originalumu, o STT ir FNTT neturi įrodymų ar laiko tam išknebinėti, savivaldybės pareigūnų neprofesionalumo paneigti niekaip nebus įmanoma.
Kai Kauno miesto valdininkai už jūrinio konteinerio pertvarkymą į viešąjį tualetą sumoka dvigubą ar trigubą kainą ir jokio kyšininkavimo nenustatyta, tad gal jokių kyšių ir nebuvo, – tiesiog sprendimus darę žmonės nesugebėjo skaičiuoti ir galvoti tokia investicine tema, nes jų kompetencija tam nepakankama.
Galėtume daug sutaupyti, neieškodami nedorų tikslų daugybėje sveikam protui prieštaraujančių veiksmų. Užtektų konstatuoti, kad tie, kas priima neracionalius sprendimus, eina savo gebėjimus viršijančias pareigas, todėl turime padėti jiems nedelsiant nusileisti į kompetenciją atitinkančias pareigas.
Mūsų gražiajame krašte dažnai pasitvirtina vienas garsiųjų Parkinsono dėsnių – visose tarnybose darbuotojas kyla karjeros laiptais kiekvienąkart, kai įsitikinama, kad jis gerai susidoroja su pareigomis; kol galiausiai kiekvienas užima tokį postą, kur jo kompetencija nebepakankama.
Todėl neieškokime korupcijos ir sąmokslų kiekvienu atveju, kai vieno ar kito valstybės tarnautojo sprendimai šaukiasi dangaus keršto. Tai gali būti ne korupcija, o banaliausias neišmanymas. Ir jei kas nors įsižeidęs bandys ginčytis, kad jo kompetencija yra pakankama eiti konkrečias pareigas, o keistą sprendimą asmuo priėmęs tik dėl to, kad jam veltui suremontavo automobilį, tam yra teismai.
STT pravers ir ateityje kaip armija taikiai valstybei. Bet didelė dalis jos etatų turėtų pereiti į naują, tarkime, Parkinsono testų tarnybą (PTT), kuri užtikrintų, kad bet kuris akivaizdžiu neprofesionalumu pasižymėjęs pareigūnas nesikompromituotų ir būtų negaišuojant grąžintas atgal į savo maksimalios kompetencijos lygį.
