Panevėžio greitosios dalis brigadų į iškvietimus jau vyksta prisisegusios vaizdo fiksavimo įrenginius – kūno kameras. Medikai ramina, kad pacientų konfidencialumas bus užtikrintas: jos bus įjungiamos tik tada, kai darbuotojams arba pacientams iškils grėsmė.
Į iškvietimus skubantys greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nuo šiol turės naują priemonę savo saugumui užtikrinti.
Šią savaitę greitosios Panevėžio filiale prasidėjo bandomasis projektas – dalis brigadų į iškvietimus vyksta prisisegusios vaizdo fiksavimo įrenginius – kūno kameras.
Medikai ramina, kad pacientų konfidencialumas bus užtikrintas: kameros bus įjungiamos tik tada, darbuotojams arba pacientams iškils grėsmė.
Tokių priemonių greitosios medikai prašė ne vienerius metus, nes užgauliojimai, grasinimai, agresija ir net fiziniai išpuoliai tampa vis dažnesne jų darbo kasdienybės dalimi.
Nuo šio trečiadienio dalis Panevėžio greitosios ekipažų į iškvietimus vyksta, kaip ir policijos pareigūnai, prisisegę vaizdo kameras.
Šiuo metu, kadangi projektas yra bandomasis, kūno kameras nešioja tik dvi trys brigados.
Pirmoji šių kamerų bandymo diena Panevėžyje praėjo ramiai – jų panaudoti neprireikė.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo vadovė Rūta Ramoškienė pasidžiaugė, kad medikai nesulaukė neigiamų gyventojų reakcijų.
Anot jos, visuomenė neturėtų baimintis dėl privatumo pažeidimų. Kameros nėra skirtos pacientams filmuoti ar jų kasdienėms sveikatos problemoms fiksuoti. Jos bus įjungiamos tik išskirtiniais atvejais, kai medikams arba pacientams kils grėsmė.
„Gyventojai gali būti ramūs – niekas jų nefilmuos. Atvykus pas širdies ritmo sutrikimą turinčią senolę ar karščiuojantį kūdikį kameros nebus naudojamos. Lygiai taip pat nebus filmuojama atvykus į eismo įvykį ir teikiant pagalbą nukentėjusiesiems“, – patvirtino R. Ramoškienė.
Būdas apsisaugoti
Filmavimo įrenginiai nebus įjungti nuolat. Jie bus naudojami tik tada, kai ekipažo nariams grės fizinis ar psichologinis smurtas, taip pat konfliktinėse situacijose ar tais atvejais, kai gali kilti profesinių ir teisinių ginčų.
„Vaizdo kameros reikalingos tam, kad apsaugotų medikus nuo neadekvačių asmenų, kurie juos įžeidinėja, koneveikia ar net smurtauja“, – pabrėžė R. Ramoškienė.
Pagal nustatytą tvarką medikai prieš pradėdami filmuoti turės apie tai įspėti. Tiesa, ekstremaliose situacijose prioritetas bus teikiamas darbuotojų saugumui.
„Jeigu mediką pradėtų vytis kirviu ginkluotas žmogus, pirmiausia jis turėtų pasirūpinti savo saugumu, o tik paskui įspėti apie vykdomą vaizdo įrašymą“, – sakė R. Ramoškienė.
Pasak jos, kūno kameros yra skirtos apsaugai. Skirtingai nei policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai neturi teisės sulaikyti agresyvių asmenų ar taikyti kitų poveikio priemonių.
„Kameros skirtos tik mūsų darbuotojų saugumui, kai konfliktinėse situacijose kyla grėsmė medikams ar pacientams. Greitosios darbuotojai neturi galimybių apsiginti nuo agresyvių ir smurtaujančių piliečių. Jie negali nei sulaikyti pažeidėjų, nei skirti baudų“, – pažymėjo pašnekovė.
Iškvietimai – su netikėtumais
R. Ramoškienės teigimu, fizinio, o ypač psichologinio smurto prieš greitosios pagalbos darbuotojus pasitaiko gerokai dažniau, nei visuomenė įsivaizduoja.
Todėl medikai itin laukė teisinių pokyčių, leidusių naudoti kūno kameras.
„Užgauliojimai, grasinimai, menkinimas ir žeminimas – mūsų medikų darbo kasdienybė. Tačiau gana dažnai negalime įrodyti, kad iš tiesų buvo naudojamas psichologinis ar net fizinis smurtas prieš greitosios pagalbos medikus“, – kalbėjo Panevėžio filialo vadovė.
Anot jos, įrodymų stoka neretai tampa didžiausia kliūtimi ginant darbuotojų teises. Yra tekę teisybės ieškoti ir teisme.
„Vos atidarius namų duris, į mediką atskriejo kėdė, jis buvo sužalotas. Tik teisme galiausiai mūsų darbuotojas buvo pripažintas nukentėjusiuoju“, – neseną istoriją prisiminė R. Ramoškienė.
Jos įsitikinimu, šios kameros padės ne tik užfiksuoti smurto atvejus, bet ir suteiks daugiau saugumo tiems, kurie kasdien vyksta gelbėti kitų gyvybių.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai niekada nežino, kas jų laukia nuvykus į iškvietimą. Neretai pirminė informacija apie žmogaus sveikatos būklę neatspindi tikrosios situacijos.
Anot R. Ramoškienės, iš pirmo žvilgsnio įprastas iškvietimas gali virsti rimtu išbandymu.
„Pavyzdžiui, vykstame pas žmogų, ištiktą epilepsijos priepuolio, o atvykę sužinome, kad buvo gausiai vartotas alkoholis ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Nemažai grėsmingų atvejų būna ir tada, kai žmonėms paūmėja psichikos ligos, sukeliančios agresiją“, – pasakojo ji.
Vaikėsi su kirviu
Kartais medikai tampa atsitiktiniais svetimų konfliktų dalyviais, o vietoje padėkos už suteiktą pagalbą sulaukia keiksmų ar grasinimų.
„Esame ne vieną pareiškimą parašę policijai, tačiau žodinius grasinimus labai sunku įrodyti. Dabar galėsime fiksuoti ne tik fizinio, bet ir psichologinio smurto apraiškas“, – sakė R. Ramoškienė.
Ji prisiminė ne vieną atvejį, kai medikų saugumui kilo reali grėsmė.
„Biržuose vienas pilietis mūsų paramediką vijosi su kirviu. Esame turėję situacijų, kai į greitosios automobilį buvo mėtomi akmenys, jis buvo spardomas, kol viduje sėdėję medikai laukė policijos pagalbos“, – pasakojo filialo vadovė.
Anot pašnekovės, kai kurių agresyvių pacientų adresai tarnybai jau gerai žinomi. Tokiais atvejais medikai į iškvietimus vyksta lydimi policijos pareigūnų. Vis dėlto dauguma brigadų į pagalbos kvietimus važiuoja vienos.
„Jei incidentas rajone, kol pareigūnai atvyksta iš miesto, gali praeiti nemažai laiko. O kartais iki nelaimės – tik akimirka. Tokiose situacijose vaizdo kameros gali tapti papildoma apsaugos priemone“, – mano R. Ramoškienė.
Medikė neištvėrė šmeižto
Pasak jos, medikams tenka susidurti ne tik su agresija, bet ir su bandymais juos kompromituoti.
Kartais konfliktų dalyviai patys ima filmuoti greitosios darbuotojus, siekdami juos išprovokuoti ar diskredituoti.
Vienas tokių atvejų nutiko per Naujuosius. Greitosios pagalbos ekipažas buvo iškviestas pas sunegalavusią merginą, tačiau pagalbos teikimas netikėtai virto absurdiška situacija.
Girtų jaunuolių kompanija atvykusią medikę apkaltino esant apsvaigusią ir iškvietė policijos pareigūnus. Šie patikrinę nustatė, kad medikė – visiškai blaivi. Tuo istorija nesibaigė. Nepaisydami pareigūnų išvadų, jaunuoliai socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino melagingą informaciją, esą į iškvietimą atvyko girta medikė. Darbuotoja dėl patirto streso nebegalėjo tęsti darbo.
Pasak R. Ramoškienės, jei tuo metu medikai būtų turėję kūno kameras, būtų buvę nesudėtinga parodyti, kaip viskas vyko iš tikrųjų.
Žingsnis saugumo link
Pasak R. Ramoškienės, pasirengimas šiam bandomajam projektui truko ne vieną mėnesį.
„Daug konsultavomės su duomenų apsaugos specialistais, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais, policija. Parengėme duomenų saugojimo sistemą, mokėme darbuotojus ir tik tuomet pradėjome testuoti naują įrangą“, – sako vadovė.
Planuojama, kad Panevėžyje kūno kameros bus bandomos iki liepos 1 dienos. Vėliau bus vertinami rezultatai ir sprendžiama, ar projektą tęsti bei plėsti.
Jeigu bandomasis modelis pateisins lūkesčius, ateityje vaizdo kameros galėtų atsirasti visose šalies greitosios medicinos pagalbos tarnybose.
KOMENTARAS
Lietuvos medikų sąjūdis: kameros negali virsti darbuotojų kontrolės priemone
Lietuvos medikų sąjunga (LMS) teigiamai vertina Panevėžyje pradėtą greitosios medicinos pagalbos darbuotojų kūno kamerų pilotinį projektą ir mano, kad kūno kameros galėtų tapti naudinga
prevencine personalo apsaugos priemone, padedančia mažinti smurto ir agresijos prieš medikus atvejus.
Pastaraisiais metais medikai vis dažniau susiduria su fiziniu ir psichologiniu smurtu, grasinimais bei nepagrįstais kaltinimais.
Todėl būtina ieškoti priemonių, kurios didintų darbuotojų saugumą ir kartu stiprintų visuomenės pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema.
LMS pabrėžia, kad prieš priimant sprendimus dėl platesnio kūno kamerų diegimo būtina atlikti išsamų pilotinio projekto vertinimą ir objektyviai įvertinti jo poveikį darbuotojų saugumui, pacientų teisėms bei sveikatos priežiūros paslaugų kokybei.
Kartu LMS atkreipia dėmesį, kad kūno kamerų naudojimas JOKIU BŪDU negali virsti darbuotojų kasdienės veiklos stebėjimo ar administracinės kontrolės priemone.
Kamerų paskirtis turi būti aiškiai apibrėžta – darbuotojų saugumas ir incidentų fiksavimas. Įrašai neturėtų būti naudojami darbo našumui vertinti ar rutininei administracinei darbuotojų ir darbo proceso priežiūrai.
Ne mažiau svarbi yra pacientų privatumo apsauga. Sveikatos priežiūros aplinkoje tvarkomi itin jautrūs asmens ir sveikatos duomenys, todėl būtina užtikrinti aiškias taisykles, kada kameros
gali būti aktyvuojamos, kas turi teisę peržiūrėti įrašus, kiek laiko jie saugomi ir kokiais atvejais naudojami.
LMS nuomone, tik gerai apgalvotas teisinis reglamentavimas, aiškūs privatumo apsaugos mechanizmai ir saugikliai nuo galimos perteklinės administracinės kontrolės leistų kūno kamerų sistemą taikyti taip, kad būtų apsaugoti tiek medikai, tiek pacientų teisės.
