Greitąją kviečiantys panevėžiečiai nė nenutuokia, koks aistrų verpetas įsukęs jų gelbėtojus. Keliolika tarnybinių patikrinimų per kelis mėnesius, ištisą parą ne tik įstaigos kieme, bet ir viduje veikiančios vaizdo kameros, darbdavio ir pavaldinių bylinėjimaisi teismuose. Vieną svarbiausių miesto įstaigų sprogdinantis konfliktas neužgesinamas daugiau nei metus.
Gyventojams skubantys padėti greitosios medikai ironizuoja, kad jiems patiems greitai prireiks kolegų pagalbos. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Atmosfera įkaito
Greitąją kviečiantys panevėžiečiai nė nenutuokia, koks aistrų verpetas įsukęs raudonais kostiumais vilkinčius gelbėtojus. Prastas darbo organizavimas, greitosios ekipažai vėluoja pas ligonius, psichologinė įtampa, spaudimas savo teises ginantiems darbuotojams, vienas paskui kitą sekantys tarnybiniai patikrinimai ir netgi bylinėjimasis teisme dėl to, kad apie nutrauktą nedarbingumo pažymėjimą medikė administracijai pranešė rytą atėjusi į darbą – atrodo, kad patiems medikams greitai prireiks kolegų pagalbos. Šiuos ir daugelį kitų priekaištų greitosios darbuotojai žeria įstaigos vadovui Viliui Mitkai. Direktorius tvirtina, jog kolektyvą skaldo ir skandalus įžiebia saujelė viskuo nepatenkintų pavaldinių.
Kokie vidiniai konfliktai sprogdina Panevėžio greitąją, pasiaiškinusiai Savivaldybės komisijai prireikė net 16-iolikos lapų surašyti išvadoms ir V. Mitkai privalomoms įvykdyti rekomendacijoms.
Gelbėtojai filmuojami
Daugiau nei prieš metus Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotyje pratrūkęs pūlinys, kai darbuotojai viešai prabilo apie įtampą, sunkias darbo sąlygas, neišmokėtus atlyginimų priedus, tebesiveržia iki šiol. Nors tuomet Savivaldybės tikrintojai įstaigoje nustatė gausybę pažeidimų, praėjusios kadencijos miesto Tarybos posėdyje V. Mitka atsipirko pastaba.
Jo pavaldiniai tvirtina, jog po tokios nuobaudos įstaigoje pagerėjo tik buities sąlygos, bet ne psichologinis klimatas.
„Mūsų įstaigoje dedasi precedento neturintys dalykai“, – sako vienos iš dviejų Panevėžio greitojoje veikiančių profesinės sąjungos pirmininkė Deimantė Stasiūnaitė.
Anot jos, darbuotojai sekami net ir tiesiogine prasme – ir įstaigos viduje, ir kieme įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Profesinė sąjunga dėl asmens duomenų apsaugos kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Tik tada susirūpinta surinkti darbuotojų parašus dėl jų filmavimo darbo vietoje.
Administracijai nelojalūs darbuotojai nuo darbdavio ginasi net teismuose. Įstaigos vadovai kreipėsi į teismą, kai profesinė sąjunga nesutiko su jos narei vadovų numatyta nuobauda. Medikė darbdavio nemalonę užsitraukė, kai rytą atvykusi į darbą pranešė apie išvakarėse jai nutrauktą nedarbingumo pažymėjimą.
Apgynė dėl degalų vagystės
Tai ne pirmas kartas, kai profesinė sąjunga susikauna su įstaigos vadovais dėl nuobaudos darbuotojui. Taip buvo apgintas vairuotojas, administracijos apkaltintas degalų iš tarnybinės mašinos vagyste. Dėl incidento buvo kreiptasi į Panevėžio policijos komisariatą, tačiau įrodymų nesurinkta.
„Įrodymų nėra, o administracija jau pasišovusi žmogų bausti“, – piktinasi profesinės sąjungos atstovė.
Anot jos, per pastaruosius metus liko neišspręstas darbo grafikų klausimas. Greitosios darbuotojai skundžiasi, jog dėl prasto darbo organizavimo verčia pacientus laukti pagalbos. Dėl per mažo brigadų skaičiaus ne į visus iškvietimus spėja nuvykti per 15 minučių, kaip nurodyta teisės aktuose.
Profesinės sąjungos jaučiasi ignoruojamos administracijos – priverstos raštu prašyti pateikti vadovo įsakymus, darbuotojams aktualius komisijų sprendimus, nors administracija apie juos ir be papildomo prašymo privalėtų informuoti.
Tarnybinių patikrinimų gausa
Konfliktų verpeto įtrauktos greitosios darbuotojai užtarimo vėl bando ieškoti miesto Savivaldybėje. Pasak sudarytos darbo grupės vadovo, Sveikatos skyriaus vedėjo Mindaugo Burbos, vertinant skundą dėl administracijos taikomo psichologinio spaudimo ir bandymo susidoroti su jai nelojaliais darbuotojais, paprašyta greitosios direktoriaus pateikti informaciją apie nuo 2014-ųjų spalio iki šių metų gegužės įstaigoje atliktus tarnybinius patikrinimus. Per septynis mėnesius Panevėžio greitojoje būta net 17-iolikos tokių patikrinimų. Vis dėlto tikrintojai nenustatė, kad tarnybiniai tyrimai atlikti tendencingai.
„Kad bandoma susidoroti su konkrečiais darbuotojais, negalima to nei patvirtinti, nei paneigti. Tarnybinio patikrinimo procedūra nebūtinai turi baigtis nuobauda. Tiesiog gavus skundą paimamas darbuotojų pasiaiškinimas. Nemažai patikrinimų, kai tik paimtas pasiaiškinimas ir toliau neatlikta jokių veiksmų“, – „Sekundei“ teigė M. Burba.
Paragino būti jautresnius
Vienus darbuotojus baudžianti už tai, kad iš ryto atėję į darbą praneša apie išvakarėse nutrauktą nedarbingumo pažymėjimą, kitus greitosios administracija tik pabara už vaiko mirtimi galėjusį baigtis incidentą.
Savivaldybės darbo grupė pripažino, kad įstaigai aiškinantis plačiai nuskambėjusį skandalą, nutikusį pernai per miesto gimtadienio šventę, buvo pažeistos tarnybinio patikrinimo procedūros. Aštuonmetei dėl ūmios alerginės reakcijos pradėjus dusti, pagalbos prašiusiems artimiesiems šventėje budėjusio greitosios ekipažo medikė pareiškė atvažiavusi padėti traumų atveju ir vaistų nuo alergijos neturinti.
Mergaitę išgelbėjo tik kartu buvusi jos teta – gydytoja, galėjusi teisingai įvertinti jos žaibiškai blogėjančią būklę, bei profesionalus Panevėžio ligoninės medikų darbas.
Po šio įvykio įstaigoje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas – medikė įspėta būti jautresnė ir atidžiau vertinti situaciją. Pasak M. Burbos, dėl šio patikrinimo objektyvumo abejonių kelia tai, kad įvykio aplinkybes tyrusioje greitosios vadovo sudarytoje darbo grupėje dalyvavo ir privalėjęs nusišalinti suinteresuotas asmuo.
„Kai tikrinimą atliekančioje darbo grupėje yra suinteresuotas asmuo, kyla klausimų dėl išvadų objektyvumo“, – patvirtino M. Burba.
Nors nuo tragiškai galėjusio baigtis incidento praėjo aštuoni mėnesiai, Panevėžio greitosios darbą dar vertina Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Pasak M. Burbos, jos išvados dar nėra.
Medikų pajėgos per mažos
Savivaldybei raštą surašę greitosios darbuotojai pavojaus varpais skambina ir dėl per mažo brigadų skaičiaus. Jų teigimu, dienomis budinčių keturių, o savaitgaliais ir pirmadieniais penkių brigadų nepakanka, kad medikai operatyviai suspėtų pas jų pagalbos besišaukiančius žmones.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas reglamentuoja, kad viena brigada turi aptarnauti 18 tūkst. gyventojų. Panevėžyje gyvena 95 218 žmonių, todėl greitojoje turėtų nuolatos budėti bent 5-ios brigados.
Tačiau mažesnį jų skaičių nustatęs įstaigos vadovas, pasak M. Burbos, teisės aktų nepažeidžia. Mat ministro įsakymas leidžia brigadų skaičių 20 proc. didinti arba mažinti atsižvelgus, ar medikai suspėja mieste per 15-iolika minučių atvykti į ne mažiau nei 80 proc. iškvietimų.
Pagal greitosios pagalbos stoties vadovo pateiktą informaciją, šių metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais greitosios ekipažai ne ilgiau nei per 15 min. spėjo atvažiuoti į 80,5–81,9 proc. iškvietimų. Nors šie duomenys įsitenka į teisės aktuose nurodytas ribas, greitosios steigėja Savivaldybė nėra patenkinta tokiu darbo organizavimu.
„Iškvietimų, į kuriuos nuvykstama laiku, skaičius labai artimas minimaliam leistinam. Dėl to direktoriui rekomenduosime ieškoti galimybių didinti brigadų skaičių. Tikslas turi būti į kuo daugiau iškvietimų nuvykti laiku“, – teigė M. Burba.
Kliba ne viena kėdė
Pretenzijų V. Mitkai Savivaldybės tikrintojai turėjo ir dėl netvarkingų įstaigos dokumentų. Kai kurie jų nebeatitinka pasikeitusių teisės aktų reikalavimų. Anot M. Burbos, praėję metai V. Mitkai buvo sudėtingi – po darbuotojų išsakyto nepasitikėjimo įstaigos vadovais šalių susitarimu iš darbo išėjo jo pavaduotoja, o įstaigą užgriuvo įvairūs tikrintojai, buvo nustatyta aibė pažeidimų, kuriuos reikėjo operatyviai taisyti. M. Burba tai laiko greitosios direktoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Po didinamuoju stiklu vėl atsidūręs V. Mitka tvirtina, jog greitojoje įtampą kursto tik saujelė darbuotojų. Anot direktoriaus, jais nepatenkintas ir kolektyvas – iš 100-o darbuotojų 42-u kreipėsi į Savivaldybę gindami vadovą.
Kad situacija Panevėžio greitojoje įtempta, dar pernai konstatavo įstaigą tikrinusi Savivaldybės komisija. M. Burba pripažįsta, kad problema tebėra ir dabar. Pasak Sveikatos skyriaus vedėjo, esą padėčiai pakeisti metų neužtenka – tam reikia mažiausiai poros.
„Nesusikalbėjimas išlikęs. Kai kuriais atvejais įstaiga gal ir nepagrįstai inicijavo tarnybinius patikrinimus. Vadovas turėtų geriau pagalvoti prieš priimdamas sprendimus“, – sutinka M. Burba.
Jo darbo grupė patikrinimo išvadas ir rekomendacijas direktoriui surašė net į 16-a lapų. Pernai pavasarį po atlikto patikrinimo V. Mitkai taip pat buvo pateiktos rekomendacijos, tačiau, pasak M. Burbos, direktorius įvykdė ne visas.
Jei Panevėžio greitojoje situacija nesikeis, šįkart gali susvyruoti ne tik V. Mitkos, bet ir paties M. Burbos kėdė.
„Sveikatos skyriaus vedėjas, manau, suvokia, kad dalį atsakomybės turi prisiimti ir pats, jei nieko negali padaryti, kad jam pavaldi įstaiga dirbtų normaliai“, – pareiškė meras Rytis Račkauskas.
Nepaskambinusi pažemino administraciją
Po Savivaldybės didinamuoju stiklu vėl atsidūręs V. Mitka tvirtina, jog greitojoje įtampą kursto tik saujelė darbuotojų.
„Su dviem pamainomis, neskaitant administracijos, mano kontaktas neblogas, normalūs darbiniai santykiai. Tik vienoje pamainoje yra apie dešimt žmonių, kurie nuolat kelia problemų. Kai kurios jų būna iš tiesų racionalios ir jas sprendžiame pagal galimybes. Bet kartais apeinant administraciją skundai rašomi steigėjui ar kitoms institucijoms. Ir jie ne visada pasitvirtina. Darbe kaip šeimoje – dėl konflikto nebūna kalta tik viena pusė“, – palygino V. Mitka.
Anot jo, dalis kolektyvo palaiko vadovus. Savivaldybei įteiktas raštas, kuriame kolektyvo skaldymu apkaltinti trys profesinės sąjungos nariai. Iš 100-o greitosios darbuotojų tokį raštą pasirašė 42.
Profesinės sąjungos atstovai teigia nesistebintys, kad kolegos atsuko nugaras. Anot jų, darbuotojų parašus rinko pati administracija.
„Aš tokių duomenų neturiu“, – tikina užtarėjų neieškojęs V. Mitka.
Direktorius teigia dedantis visas pastangas, kad situacija kolektyve stabilizuotųsi. Tačiau teisme kovoti su profesine sąjunga dėl nuobaudos po ligos į darbą sugrįžusiai darbuotojai jam atrodo pateisinama.
„Darbuotoja apie nedarbingumo nutraukimą mus informavo tik kitos dienos rytą, nors mūsų darbo tvarkos taisyklėse nurodyta, kad žmogus turi pranešti per vieną valandą. Kiek žinau, šeimos gydytojų centrai dirba iki 19 val., vadinasi, ji apie dvylika valandų mums nepateikė informacijos. Tą aš galiu suprasti ir kaip nesiskaitymą su įstaigos administracija“, – tvirtino V. Mitka.
Savivaldybės norams neturi pinigų
Direktorius atmeta priekaištus dėl pavaldiniams daromo psichologinio spaudimo ir jų persekiojimo. Pasak vadovo, vaizdo stebėjimo kameros ne tik kieme, bet ir įstaigos patalpose įrengtos dėl jų pačių saugumo. Šiam projektui lėšų skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o leidimą davė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Esą anksčiau tam nereikėjo darbuotojų sutikimo. Pasikeitus reikalavimams visų parašų, pasak V. Mitkos, dar nespėta surinkti.
Direktorius nustebino, kad Savivaldybė pageidauja daugiau brigadų. Jis tokią galimybę mato nebent jei iš miesto arba valstybės biudžeto sulauktų papildomo finansavimo.
„Iš ko jų skaičių padidinti, jei nėra mokama. Jei valstybė ar Savivaldybė apmokėtų tas paslaugas, kodėl gi ne?“ – teigia V. Mitka.
Pernai Savivaldybės tikrintojų vizitas į Panevėžio greitosios stotį šiai kainavo apie 200 tūkst. Lt. Tiek įstaigos administracija buvo priversta sumokėti darbuotojams, paaiškėjus, kad jie trejus metus negaudavo priedų už viršvalandžius ir neišdirbtas valandas. Tiesa, suma turėjo būti keliskart didesnė. Greitosios administracijai pavyko su kolektyvu pasirašyti taikos sutartis – šie sutiko, kad būtų atsiskaityta ne už trejus, o tik už vienerius metus.
Kaip paguodos prizas po tokio susitarimo darbuotojams pareiginis atlyginimas buvo padidintas 200 Lt. Direktorius didžiuojasi, kad dabar Panevėžio greitosios darbuotojų atlyginimai didžiausi apskrityje ir penkti Lietuvoje.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
