Taisyklės negalioja
Greitųjų kreditų bendrovės, kelerius metus gyvenusios be jokio teisinio reguliavimo, bus kontroliuojamos griežčiau. Kliento ir paslaugos teikėjo „žaidime“ trečiasis veikėjas – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba – su naująją Europos Sąjungos direktyva ginče galės pasiekti daugiau.
Greitųjų kreditų įmonių populiarumas nuolat augo, nes jos suteikdavo paskolą greitai ir bene kiekvienam panorusiajam, kad ir kokia būtų jo materialinė padėtis. Pernai greitųjų paskolų buvo išduota šeši milijonai llitų, o šiemet – jau penkiasdešimt šeši milijonai.
Panevėžio skyriaus vedėja Loreta Čerauskienė patvirtino, kad panevėžiečiai nevengia naudotis kreditais, ypač įsigydami prekes.
Teikiantys vartojimo kreditą bankai ar įmonės prieš sudarydami sutartį turi informuoti apie šalių teises ir pareigas, be to, privalo sudaryti sutartį raštu, o greitiesiems kreditams taikomos išimtys. Jie „netelpa“ į vartojimo kredito sutarties sąvoką, nes dažniausiai paskolos suma neviršija 1000 Lt arba jie išduodami trumpam laikui, taigi paslaugos teikimo galiojantys teisės aktai nereglamentuoja.
Sureguliuos iki
lapkričio
„Greitasis kreditas – kai turėsi, tada grąžinsi“, „Norint gauti kreditą, Tau nereikia jokių dokumentų, išskyrus mobilųjį telefoną ir banko sąskaitą kuriame nors Lietuvos banke“, „Jeigu jauti, kad negalėsi grąžinti kredito per sutartyje numatytą terminą, nesijaudink – mes siūlome galimybę atidėti kredito grąžinimą. Tai visiškai paprasta – tiesiog pervesk kredito pratęsimo mokestį į mūsų sąskaitą“, – tokiais ir panašiais šūkiais viliojami vartotojai.
Tačiau kai kuriuos žmones tokios vilionės galų gale nuveda į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Ji ikiteismine tvarka nagrinėja vartotojų ir kredito įstaigų ginčus. Tarnyba, išnagrinėjusi ginčą, priima sprendimą: patenkinti vartotojo reikalavimą, iš dalies patenkinti ar jį atmesti.
Jei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo kredito įstaigos neapskundžia, jis yra privalomas.
Ikiteisminį tyrimą veikiausiai labiau apibrėžtą padarys į nacionalinius teisės aktus perkelta Europos direktyva. Tai turi būti atlikta iki šių metų lapkričio pradžios. Vartotojų teisių specialistė atkreipia dėmesį, kad naujame teisės akte bus praplėsta kredito sumos amplitudė – vartojamuoju kreditu bus laikoma suma ir nuo 200 eurų, t. y. 690 Lt.
Be to, bus galima taikyti direktyvos nuostatas ir kreditams, nepatenkantiems į šias ribas. Taip pat įsigalios visoje Europoje bendra vartojamojo kredito kainos metinės normos skaičiavimo tvarka ir vienodi reikalavimai klientams teikiamai informacijai.
Nauda tokia, kad vartotojai galės pasirinkti palankiausią pasiūlymą visoje Europos Sąjungoje, galės naudotis kitų valstybių narių bankų paslaugomis, kurių neteikia vietiniai bankai.
Nuo lapkričio ar dar anksčiau pasiimti greitąjį kreditą nebebus taip paprasta: vartotojo mokumas bus vertinamas papildomai. Sugriežtėjusi tvarka reiškia viena: žmogus, kuriam toks finansinis įsipareigojimas per didelis, pasiimti kredito negalės. Be to, klientas turės galimybę atsisakyti sutarties per dvi savaites nuo jos sudarymo.
Vis dėlto naujasis teisės aktas turi ir minusų: iki šiol Lietuvoje vartotojas turi teisę anksčiau grąžinti kreditą ir atgauti už nepanaudotą terminą priskaičiuotas palūkanas.
Pagal naująją tvarką, jei kreditas bus atiduodamas anksčiau, reikės sumokėti kompensaciją.
Pabrango beveik
dvigubai
Dabar dažniausiai klientai pasijaučia apgauti po to, kai per vėlai išsiaiškina tikrąsias paskolos suteikimo sąlygas.
„Kreditų paslauga iki šiol nėra reglamentuojama, todėl vartotojui dažnai nesuteikiama esminė informacija apie paslaugą, jos kainą, teikimo sąlygas ir panašiai. Paprastai greitieji kreditai yra labai brangi paslauga – palūkanos siekia net iki kelių šimtų procentų. Greitųjų kreditų bendrovės jau skverbiasi ir į stambiuosius buitinės technikos prekybos centrus“, – pažymėjo L.Čerauskienė.
Vartotojų teisių gynėja pasakojo, kad viena panevėžietė, vėliau susidūrusi su problemomis dėl greitojo kredito, aiškino negalėjusi net pagalvoti, jog žinomame prekybos centre jai įsiūlyta vartojamojo kredito sutartis su greitųjų kreditų bendrove bus tokia nepalanki.
Kai susiviliojo paslauga, nepasidomėjo ne tik kredito kaina, bet ir jo duodančios įstaigos pavadinimu.
Pasirašytą sutartį panevėžietė perskaitė tik namuose: už aštuonių su puse šimto vertės šaldytuvą pagal sutartį jai priskaičiuota 425 Lt mokesčių. Šio kredito metinė grąžinimo norma yra penkiasdešimt procentų, taigi prekė, pasinaudojus šia finansine paslauga, pabrangsta 1,5 karto.
Suprantama, greitųjų kreditų bendrovės tokių bauginamų skaičių nepateikia: reklaminiuose pasiūlymuose paprastai nurodomos vieno mėnesio palūkanos, todėl vartotojui gali būti sunku palyginti šios paslaugos tikrąją vertę.
Pagal Lietuvos teisės aktus, sudarant bet kokią kredito sutartį, būtina nurodyti metinę kredito grąžinimo normą. Jei jos pateikti neįmanoma, pasiūlyme turėtų būti bendros kredito sumos apskaičiavimo pavyzdys.
„Vienoje kavinėje ant stalo radau krūvelę reklaminių lankstinukų: „SMScredit.lt – pinigai žinutės atstumu“. Bendrovė nurodo trisdešimties dienų palūkanų mokestį, kuris tesiekia 20 procentų kredito sumos per mėnesį, tačiau metinė palūkanų norma yra 243,33 procento“, – atsakingai įvertinti siūlomą paslaugą siūlo L.Čerauskienė.
Greitųjų kreditų bendrovės taiko labai aktyvias rinkodaros formas, paslaugas teikia internetu ir SMS žinutėmis. Todėl prieš sudarant sutartį vartotojui labai svarbu gauti teisingą ir išsamią informaciją apie paslaugą. Be to, reikia ją tinkamai įvertinti. Būtina atkreipti dėmesį į paslaugos kainą, teikimo sąlygas ir išsaugoti paslaugos užsakymą, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Nepasirašyti iš
anksto
L.Čerauskienė priminė, kad kredito sutartį prekei įsigyti sudaręs vartotojas turi teisę susigrąžinti jau sumokėtus pinigus, jei kredito davėjas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, nepakeičia nekokybiškos prekės. Tačiau to reikalauti galima tik tada, kai klientas jau kreipėsi į pardavėją ar paslaugų teikėją su prašymu tinkamai įvykdyti sutartį, bet per protingą terminą pirkimo-pardavimo ar paslaugų sutarties sąlygos vis tiek nebuvo įvykdytos.
„Jei sugedo pagal vartojamojo kredito sutartį įsigyta prekė, privalote apie pastebėtus trūkumus ir pasirinktą reikalavimą pardavėjui raštu pranešti kredito įstaigai bei pardavėjui. Jeigu pardavėjas netenkins jūsų teisėto reikalavimo, turėsite teisę nebevykdyti sutarties ir iš kredito įstaigos reikalauti sugrąžinti iki to laiko sumokėtas įmokas“, – patarė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus vedėja.
Dažniausiai pasitaikanti vartotojų klaida ta, kad išperkamąja nuoma įsigydami baldus, langus ar kitas prekes jie, nematydami ir neturėdami daikto, pasirašo prekės priėmimo-perdavimo aktą. Prekė vartotojui bus gaminama ir perduota tik po kurio laiko, todėl būtina skaityti pasirašomus dokumentus, kad vėliau nekiltų rūpesčių.
Lina
RUMBUTYTĖ
