Didžiosios silpnybės: automobiliai ir greitis.
Seimo nariai, kaip ir kiti mirtingieji, kartais nusižengia įstatymams. Tačiau šios kadencijos Seimas kaip niekada iki šiol dažnai susiduria su įstatymus pažeidinėjančiais parlamentarais – bemaž periodiškai tenka spręsti klausimus, ar atimti teisinę neliečiamybę iš vieno ar kito Seimo nario. Net prokurorams pateikus argumentus, kodėl gali tekti suvaržyti galimai įstatymus pažeidusio Seimo nario laisvę, Seimas ne visada leidžia teismams aiškintis, ar kaltas įtariamas parlamentaras.
Jau pačioje kadencijos pradžioje Seimui teko spręsti klausimus dėl trijų Seimo narių, kurie pateko į teismą su prieš tai galimai padarytų nusikaltimų šleifu. 2008 metų lapkričio 27 d. generalinis prokuroras Algimantas Valantinas kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti trijų Seimo narių – Roko Žilinsko, Viktoro Uspaskicho ir Vytauto Gapšio – teisinę neliečiamybę. R. Žilinskas buvo kaltinamas tuo, jog būdamas neblaivus pasipriešino policininkų reikalavimams ir juos įžeidinėjo.
Darbo partijos nariai V. Uspaskichas ir V. Gapšys buvo įtariami apgaulingu Darbo partijos buhalterijos tvarkymu. Tą kartą Seimas sutiko, kad teisėsaugos institucijos galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nors ir buvo įvairių pastangų teisinti įtariamus Seimo narius. Tiesa, tuo teisiniai ginčai nesibaigė – V. Uspaskichas 2009 metais buvo išrinktas Europos Parlamento nariu, tad vėl įgijo teisinę neliečiamybę. Vis dėlto Lietuvos Generalinė prokuratūra pasiekė, kad ir šį kartą V. Uspaskichas nepasislėptų nuo teisingumo po institucinės neliečiamybės skraiste. R. Žilinsko teismo procesai taip pat dar nesibaigė, nes prokurorai ir pats Seimo narys apskundė pirmąjį teismo nuosprendį.
Tačiau kai kuriems Seimo nariams pavykdavo sulaukti kolegų palaikymo ir pasislėpus už Seimo sienų išvengti net galimybės būti teisiamiems. Seimo nariai Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka, kurie per seksualinių mažumų surengtas eitynes Vilniuje įsivėlė į muštynes su policininkais, nebuvo patraukti atsakomybėn, nes Seimas neleido to padaryti – 2010 metų spalį mažiau nei 60 Seimo narių balsavo už tai, kad būtų galima suvaržyti šių parlamentarų laisvę. Lygiai taip pat Seimui neužteko tvirtumo panaikinti teisinę neliečiamybę Evaldui Lementauskui, kuris įtariamas bandymu papirkti Vilniaus miesto savivaldybės narį. Po tokio Seimo akibrokšto prokurorams nebeliko nieko kito, kaip nutraukti bylą E. Lementauskui.
Vis dėlto bene didžiausios Seimo narių pagundos nusižengti įstatymams yra susijusios su vairavimu ir greičio viršijimu. Štai P. Gražulis arba nežinomas įtariamasis, užvaldęs P. Gražuliui išnuomotą automobilį, net 34 kartus buvo užfiksuotas greičio matuoklių kaip viršijęs leistiną greitį. Seimo narys Vincas Babilius buvo užfiksuotas tarp Vilniaus ir Kauno skriejantis 165,7 kilometro per valandą greičiu. O paskutinis įkliuvęs – Algis Kašėta – pasiekė net 170 km/h greitį kelyje, kur buvo leidžiamas tik 90 km/h greitis. Matyt, reikėtų Seimui pasiūlyti visuose parlamentarų vairuojamuose automobiliuose priverstinai įmontuoti greičio ribotuvus – tai sutaupytų nemažai laiko vėliau ir nereikėtų kas kartą viešai aiškintis ir rausti dėl netramdomo Seimo narių pomėgio greičiui.
