Greitasis maistas sukelia vaikams alergiją. Tokią išvadą padarė mokslininkai, ištyrinėję daugiau nei pusės milijono vaikų iš 50 pasaulio šalių mitybos pomėgius.
Pasaulinė patirtis
13–14 metų paaugliams, kurie daugiau nei 3 kartus per savaitę valgo dešrainius, bulvių traškučius, sumuštinius, suvožtinius ir kitokį greitmaistį, rizika susirgti bronchine astma 40 proc. didesnė nei jų bendraamžiams, kurie maitinasi normaliai.
6–7 metų vaikams, kuriuos tėvai maitina tokiu maistu, astmos rizika išauga 27 proc. Tai nereiškia, kad šio amžiaus vaikams riebus ir saldus greitmaistis mažiau kenksmingas, tiesiog, matyt, liga nespėjo išsivystyti dėl jauno amžiaus.
Kai šie vaikai sulaukia paauglystės, daugeliui jų astma pasireiškia, be jos, dar atsiranda egzema, rinokonjunktyvitas – sloga, pasireiškianti kartu su akių ašarojimu ir niežėjimu. Buvo nustatyta, kad greitojo maisto mėgėjams rizika sirgti rinokonjunktyvitu taip pat išauga.
Tėvai žino, kad vaikai dažnai serga šiomis ligomis ir kad visos jos yra tam tikros rūšies alergija. Pasirodo, jų atsiradimui lemiamą įtaką turi greitasis maistas, kurio reklama nukreipta į vaikus.
Kaip aiškėja iš patirties, vaikai lengvai užkimba ant šio kabliuko ir dėl tėvų lengvabūdiškumo pamėgsta šį nesveiką maistą. Nemažą reikšmę turi ir žaisliukai, kurie yra daugelio vaikiškų pietų kompleksų dalis.
Riebalų poveikis
Tarptautinė mokslininkų grupė, atlikusi šį grandiozinį eksperimentą, kuriame dalyvavo apie 2 mln. vaikų daugiau nei iš 50 šalių, neatmeta prielaidos, jog greitasis maistas – tiesioginė astmos ir kitų alergijų priežastis.
Pirmiausia jie įtaria sočiuosius riebalus, ypač transriebalus. Pastarieji susidaro skystus augalinius riebalus pramoniniu būdu verčiant kietais riebalais.
Transriebalai tikrai veikia imunitetą, kuris visuomet pasikeičia esant alergijai, tačiau tam, kad būtų galima kalbėti, jog transriebalai yra viena iš astmos priežasčių, reikia papildomų tyrimų. Jeigu tai bus įrodyta, greitmaisčio ir daugelio kitų produktų laukia sunkūs laikai.
Kitas svarbus atradimas – tiesioginis ryšys tarp astmos ir kitų alergijų ir greitojo maisto. Specialistams šis dėsningumas atrodo gerai suprantamas.
Pasak gydytojų, greitmaistis nėra geras pasirinkimas todėl, kad dažnai jame yra genetiškai modifikuotų produktų komponentų ir daug maisto priedų: konservantų, skonio stipriklio natrio glutamato, dažiklių. Daugelis priedų patys sukelia vadinamąją pseudoalergiją. Ši būklė jau sergant tikra astma pasunkina ligos eigą. Be to, greitasis maistas neigiamai veikia virškinamąjį traktą, kepenis, endokrininę ir imuninę sistemas. Jokiu būdu jis negali būti mitybos pagrindas, tik kartais galima suvalgyti ką nors iš greitmaisčio, kai nėra galimybės normaliai pavalgyti.
Išeitis
Tačiau gyvenime viskas dažnai būna kitaip. Daugelis vaikų, gavę iš tėvų kišenpinigių, išleidžia juos prie mokyklos arčiausiai esančioje greitojo maisto užkandinėje. Tai tampa madinga. Laimei, jau minėtame globaliame tyrime mokslininkai nurodė ne tik tuos produktus, kurie provokuoja astmą ir alergiją, bet ir tuos, kurie ją stabdo.
Vaikai, kurie ne mažiau nei 3 kartus per savaitę valgė vaisių (kiekviena porcija – ne mažesnė nei 100 g), rečiau sirgo alergine astma. 6–7 metų vaikams ligos rizika mažėjo 11 proc., o paaugliams – 14 proc.
Tyrinėtojai tai paaiškina apsauginiu antioksidantų, kurių gausu vaisiuose, poveikiu. Kadangi vietoj naudos vaikai visuomet pasirenka greitąjį maistą, tėvai turi rūpintis, kad jų atžalos kasdien valgytų vaisių. Tačiau jeigu vaikas jau serga astma arba turi kitokią alergiją, su vaisiais elgtis reikia atsargiai.
Pavyzdžiui, esant alergijai žiedadulkėms kai kurie vaisiai taip pat gali sukelti priepuolius. Tad rinkitės tik tokius vaisius, kurie bus saugūs valgyti vaikui ir nesukels alerginių reakcijų. Beje, vaisiai, kad ilgiau laikytųsi, būna padengiami specialiomis medžiagomis, jas reikia kruopščiai nušveisti šepetėliu.
Geriausia būtų pirkti šviežius vaisius.
Dėl nelygios ir storos tam tikrų veislių kriaušių luobelės drėgmė iš jų neišgaruoja, tad šie vaisiai, skirtingai nei obuoliai, nebūna padengiami apsauginėmis medžiagomis.
Parengė A. Kaminskienė
