Panevėžietės Rasos Barvičiūtės namuose puikuojasi apie moterišką žavesį bylojanti gražuolės karūna. Iš antrojo Kaune vykusio „Mis negalia“ konkurso jauna moteris grįžo apdovanota „Antrosios vicemis“ titulu. Iš pradžių net nenorėjusi girdėti apie pasirodymą grožio konkurse, dabar R.Barvičiūtė džiaugiasi apsisprendusi jame dalyvauti ir tam ryžtis žada paraginti visas savo drauges. „Svarbiausia ne prizai ir laimėta karūna, o galimybė pabūti tokiame gražiame renginyje su puikiais žmonėmis“, – šypsosi žavi moteris.
Dvejojo ilgai
Neįgaliųjų organizacijos „Dailusis ornamentas“ veikloje dalyvaujanti R.Barvičiūtė čia ir išgirdo siūlymą dalyvauti judėjimo negalią turinčių merginų konkurse. Kvietimą „Dailiojo ornamento“ narėms atsiuntė „Mis negalia“ organizatoriai – Kauno „Rotary“ klubas ir Vilniaus neįgaliųjų sąjunga.
Praėjusį sekmadienį Kauno įgulos karininkų ramovėje vykęs „Mis negalia“ konkursas – jau antras toks Lietuvoje. Pirmąkart vežimėliuose sėdinčias žavias merginas jis subūrė 2005 metais. Šiemet į konkursą atvažiavo devynios ratukuose judančios merginos.
„Mintis apie dalyvavimą konkurse buvo visiškai nepriimtina, todėl iškart griežtai atsisakiau, – šypsosi jauna moteris. – Ir tik išgirdusi daugybę draugų paskatinimų, ryžausi. Ilgai dvejojau ir tik pačią paskutinę minutę pasakiau, kad sutinku. Nuotraukas atrankai išsiunčiau vildamasi, kad nepateksiu. Kai paaiškėjo, kad patekau, buvo nebegražu atsisakyti. Tai būtų buvęs nelengvo organizatorių darbo nevertinimas“.
Rasa pasakoja, kad baisoka buvo viešumos. Moteris svarsto, kad pasiryžti būtų buvę lengviau, jei konkurso nebūtų ketinusi filmuoti televizija.
Kai „Mis negalia“ konkursas vyko 2005
metais, jo dalyvės dar buvo nedrąsios, todėl renginio televizija nefilmavo.
Dėl „Mis negalia“ titulo besivaržiusias merginas vertino rimta žinomų žmonių komisija: režisierė Galina Dauguvietytė, aktorius Kostas Smoriginas, televizijos laidų vedėjas Audrius Giržadas.
Moteriškas džiaugsmas
Konkurso dalyvės turėjo pasirodyti tradicinėse grožio konkursų rungtyse: paruošti prisistatymą, pasirodyti talentų šou, dalyvauti elegancijos rungtyje. Rasa pasakoja, kad jaudulys prieš renginį buvo nenusakomas. Panevėžietė labai norėjo pasirodyti pirmoji ir šis jos noras išsipildė.
„Likus kelioms minutėms iki pasirodymo jausmas buvo toks, kad iš jaudulio negali dantų sukąsti, o iš įtampos, rodos, apsiverksi, – nelengvas akimirkas prisimena R.Barvičiūtė. – Stengiausi negalvoti, kad tuojau reikės pasirodyti scenoje ir kalbėti. Džiaugiausi, kad pasirodyti teko pirmajai ir po to galėjau ramiau stebėti kitas dalyves“.
Pasak Rasos, labai puikų įspūdį paliko gražios organizatorių parengtos suknelės, profesionalių kirpėjų ir visažisčių darbas. Pamačiusi jai skirtą gelsvomis gėlėmis margintą vakarinę suknelę, moteris prisipažįsta kiek sutrikusi, nes tikėjosi vienspalvio drabužio. Tačiau baimintasi buvo be reikalo: dizainerių pasirinkimas neapgavo, Rasa jautėsi ir atrodė puikiai.
„Kai žiūriu nuotraukas, džiaugiuosi, kaip moteriška ir gražu pasipuošti suknele, – konkurso prisiminimais gyvena moteris. – Kasdien įprasta dėvėti kelnes, o dabar planuoju vasarai būtinai įsigyti suknelę“.
Pasipuošti merginoms padėjo dizaineris Vitalijus Autukas. Jam už kantrybę Rasa sako esanti ypač dėkinga – taip atidžiai jis rūpinosi visomis dalyvėmis, kruopščiai tikrino visas aprangos detales.
Palaikė šeima
Visos išpuoštos merginos dalyvavo fotosesijoje, per kurią buvo išrinkta „Mis foto“. Po sesijos Rasa prisipažįsta supratusi, koks sunkus fotomodelio darbas. „Šypsotis prieš didžiulę publiką tikrai labai sunku“, – neslepia moteris.
Rasa sako konkurse nesitikėjusi jokio titulo, nebent būti pastebėta talentų šou. Kurianti eiles ir gitara grojanti moteris šįkart demonstravo dar vieną savo talentą – publikos ir komisijos teismui pristatė batikos darbus.
Batika – vienas iš mėgstamiausių Rasos užsiėmimų, išmoktų „Dailiajame ornamente“. Puikų įspūdį panevėžietei paliko renginio vedėjas Arūnas Valinskas, susikaupęs, atsakingai vedęs renginį, o jam pasibaigus šiltai bendravęs su visomis dalyvėmis.
Tokiame jaudulį keliančiame renginyje labai svarbu žinoti, kad salėje sėdi palaikymo komanda. Už Rasą sirgo keletas draugų, sesuo ir du patys artimiausi žmonės – vyras Saulius ir ketverių metų dukrytė Darija. Pamačiusi, kad mamai dedama antrosios vicemis karūna, Darija nebeištvėrė ir drąsiai užlipusi ant scenos įteikė mamai gėlių puokštę.
„Kai Valinskas Darijos paklausė, kas ji tokia, mažoji karingai pasakė ne savo vardą, o „čia mano mama, o aš norėjau jai įteikti gėlių“, – juokiasi moteris. – Mano karūna Darija labiausiai ir džiaugiasi, vadina mane karaliene. Jai ir kasdien mama gražiausia, o konkursas suteikė dar daugiau džiaugsmo“.
Antrosios vicemis titulą laimėjusi moteris džiaugiasi, kad neišsigando ir nepraleido progos dalyvauti tokiame gražiame renginyje. Rasą vilioja vis nauji, dar nepatirti įspūdžiai, todėl antrą kartą tokiame pat konkurse dalyvauti nebenorėtų.
„Bet jei kas paklaus, visas paraginsiu nepraleisti tokios gražios progos, – šypsosi moteris. – Iš tiesų visų įspūdžių nepapasakosi, tik pati žinau, kiek džiaugsmo patyriau“.
Džiaugiasi motinyste
Vyro Sauliaus palaikymą ir dukrelės teikiamą džiaugsmą Rasa jaučia kasdien. Su Sauliumi jie kartu jau dešimt metų. Kai susipažino draugų namuose, Saulius ne iškart suprato, kad patikusi mergina turi judėjimo negalią ir sėdi ratukuose. Rasa ir šiandien žavisi Sauliaus požiūriu.
„Kai vienas žmogus turi negalią, šalia esantis neišvengiamai turi imtis didesnės atsakomybės, o Saulius to neišsigando, – šiltai apie savo žmogų kalba moteris. – Gyvename antrame aukšte, man ir į lauką išeiti reikia jo pagalbos“.
Aštuoniolika metų judanti ratukuose R.Barvičiūtė pasakoja seniai prisitaikiusi prie savojo gyvenimo būdo ir negalia netrukdo nei džiaugtis gyvenimu, nei mėgautis motinystės rūpesčiais.
Rasai nesuprantamos kitų mamų kalbos, kad su vaikais sunku susikalbėti, jie nenori klausyti. „Darija tikrai fantastiškas vaikas, su ja mums nėra jokių sunkumų, – džiaugiasi moteris. – Nuo pat pradžių su ja kalbame kaip lygūs su lygia ir nėra net minčių, kad vaikas gali ko nors nesuprasti. Ir tikrai viską Darija supranta. Jei iškyla nesklandumų, susėdame ir išsiaiškiname. Gal padeda ir tai, kad turiu laiko su vaiku bendrauti“. Sunkiau buvo, kai Darija buvo visai mažytė, bet tuomet padėdavo brolis, sesuo, nuolat lankydavo mama. Dabar, sako Rasa, viskas jau daug lengviau, o prieš porą metų ir pasivaikščioti su Darija buvo sunkiau išeiti: mažas vaikas nenorėdavo ramiai žingsniuoti šalia mamos, bėgdavo tolyn.
Jaunos moters dienos lekia greitai: laiką užpildo rūpinimasis dukrele, užsiėmimai „Dailiajame ornamente“, susitikimai su draugais. Be to, Rasa nuotoliniu būdu mokosi vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje, tad nori nenori reikia rasti laiko ir mokslams.
„Turiu svajonę baigus mokyklą tobulinti anglų kalbos žinias ir vėliau jas pritaikyti darbe, – planais pasidalija jauna moteris. – Noriu rasti tokį užsiėmimą, kad galėčiau bendrauti su žmonėmis – man tai labai patinka. Jei dieną viena praleidžiu namuose, vakare būtinai turiu su kuo nors pasišnekėti, nes jau pasigendu bendravimo“.
Birutė KRONIENĖ
I.Zabulionytės nuotr. Didžiausias Rasos ir Sauliaus
džiaugsmas – ketverių metų dukrytė Darija.
