Ir dabartinė Panevėžio valdžia, ir pretenduojantieji užimti jos vietą mušasi į krūtinę, kad yra už žalią miestą, tačiau gyventojai šiurpsta matydami naikinamas žaliąsias zonas.
E. Balčikonis ir A. Brogelė tik juokiasi iš valdininkų, teigiančių, kad nukirstos liepos buvo pažeistos puvinio. U. Mikaliūno nuotr.
Pjūklus vėl išsitrauks po rinkimų?
Panevėžiečiai nuolat piktinasi kertamais medžiais, tačiau, anot lietuvių liaudies patarlės, šuns balsas į dangų neina. Medžiai dažniausiai kertami legaliai, t. y. turint Panevėžio savivaldybės išduotą leidimą.
Juos išduodantys valdininkai įstatymams nenusižengia, tad kirtėjams rankos nedreba. Gyventojams belieka apraudoti puoselėtus augalus ir stebėti, kaip iš žalio Panevėžys virsta pilku.
Tačiau Ramygalos gatvės 61-ojo namo gyventojai neketina sudėję rankas žiūrėti, kaip prie jų daugiabučio naikinama prieš kelis dešimtmečius pasodinta gražuolių liepų alėja. Po to, kai praėjusių metų lapkritį buvo nurėžtos trys liepos ir žmonės sužinojo, kad yra pasmerktos dar vienuolika, puolė ginti puoselėjamą žaliąją zoną.
Jie mano, kad prieš rinkimus Panevėžio savivaldybė neberizikavo bendrovės „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialui išduoti leidimo kirsti likusius medžius, o po rinkimų pjovėjai vėl išsitrauks pjūklus ir kirvius.
„Nenori žmonėms sukelti šoko ir dar labiau jų supykdyti. Pasirinkta gudri taktika – išnaikinti liepas po kelias. Praeis nedaug laiko ir dėl tokių Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento palaimintų gamtos niokojimo akcijų žaliu miestu laikomas Panevėžys virs pilku sąvartynu“, – piktinosi Ramygalos gavės 61-ajame name beveik 50 metų gyvenantis Eimutis Balčikonis ir bendrijos pirmininkas Antanas Brogelė.
Vyrams kelia juoką miesto Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistų, išdavusių leidimą kirsti tris liepas, argumentai, kad jos pažeistos puvinio.
„Pažiūrėkite, medžiai buvo visiškai sveiki“, – rodydami nupjautų liepų kelmus kalbėjo jie.
Svarbiau dujotiekis
Gyventojai stebisi, kad dujų tiekėjams tik dabar užkliuvo liepos, nors jos čia auga kelis dešimtmečius, nuo pat namo pastatymo. Beje, jas sodino ne patys gyventojai kur sugalvoję, o tuometis Panevėžio apželdinimo trestas, kuriam neturėjo būti paslaptis, kad toje vietoje po žeme pakloti dujų vamzdžiai.
„Kyla klausimas, ką 50 metų veikė dujotiekininkai, kad nematė už penkių aukštų namą didesnių liepų? Jeigu jie būtų atsibudę anksčiau, medžius būtų galėje perkelti į kitą vietą. O dabar juos šalina neatlygintinai – nekompensuoja mums padarytos žalos, neatsodina“, – kalbėjo E. Balčikonis.
Apie ketinimus kirsti medžius Ramygalos gatvės 61-ojo namo gyventojų niekas iš anksto neinformavo.
Ramygalos gatvės 61-ojo namo gyventojai, sužinoję, kad dujotiekininkai nori iškirsti beveik prieš 50 metų pasodintą liepų alėją, pasipiktino. U. Mikaliūno nuotr.
Žmonės Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Nakutytės paprašė paaiškinti, kokiu pagrindu dujotiekininkams buvo išduotas leidimas, kodėl apie tai neįspėti gyventojai.
Pasak E. Balčikonio, atsakymą jie gavo po poros mėnesių. Jame teigiama, kad medžiai yra dujotiekio apsaugos zonoje, todėl turi būti pašalinti. O Savivaldybė tokių darbų neprivalo derinti su namo bendrija, nes teisiškai ši nėra tų medžių savininkė.
Dujotiekininkai aiškina į liepas pasikėsinę ne šiaip sau, o dėl to, kad jos auga dujotiekio apsaugos zonoje, kuri yra po 2 metrus abipus skirstomojo dujotiekio vamzdyno ašies.
Gyventojai beldėsi į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Valdemaro Jakšto kabineto duris, bet šis juos, anot E. Balčikonio, irgi pasiuntė tolyn.
Turėjo poilsio zoną
Dėl liepų alėjos skauda širdį ne tik Ramygalos gatvės 61-ojo namo senbuviams, kurie matė, kaip auga medžiai, jų gaila ir priešais esančio daugiabučio gyventojams.
Žmonės turi nedidelę, jaukią poilsio zoną su suoliukais, vaikų žaidimo aikštele. Nekalbant apie tai, kad medžiai valo orą ir apsaugo nuo taršos.
Bendrija savo lėšomis prižiūri ir tvarko aplinką: pjauna žolę, karpo krūmus, geni medžius. Į liepas gyventojai prikėlė inkilų.
„Mes neprieštarautume, jeigu čia augtų ne liepos, o beverčiai augalai: tuopos, uosialapiai klevai, žilvičiai. Šitiek metų puoselėtų liepų labai gaila“, – tvirtina gyventojai.
Jie svarsto, kad problema, jeigu jau tokia yra, galėjo būti sprendžiama ir kitu būdu. Pavyzdžiui, perklojant dujų vamzdį. E. Balčikonio teigimu, yra šiuolaikinių technologijų, leidžiančių tai padaryti.
„Dujų tinklų priežiūra įskaičiuota į kainą, kurią mes mokame už dujas. Tai kodėl negalima pareikalauti bendrovės neiti jai lengviausiu ir patogiausiu keliu?“– retoriškai klausė E. Balčikonis.
Gyventojai kreipėsi į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą. Pasak E. Balčikonio, jo direktorius V. Jakštas nesileido į kalbas, neatvažiavo apžiūrėti liepų.
„Jis buvo pasipiktinęs, vos susilaikė manęs neišplūdęs. Klausė, kur mes buvome anksčiau, aiškino, kad pagal įstatymus mūsų niekas neturi atsiklausti dėl medžių. Direktorius įtarė, kad triukšmą dėl liepų sukėliau specialiai prieš rinkimus. Pasijutau nei šiaip, nei taip. Ne dėl rinkimų, o dėl medžių mes jaudinamės“, – „Sekundei“ teigė E. Balčikonis.
Liepų laikas suskaičiuotas?
Panevėžio savivaldybės administracija gyventojams paaiškino, kad dar praėjusių metų kovą bendrovės „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialas kreipėsi su prašymu leisti pašalinti 14 medžių, augančių dujotiekio apsaugos zonoje. Savivaldybė kartu su aplinkosaugininkais apžiūrėjo želdinius ir davė leidimą neatlygintinai nukirsti tris liepas, nes jos buvo pažeistos kamieninio puvinio.
Želdinių apžiūros ir vertinimo akte, kurį pasirašė miesto Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai, aiškiai parašyta, kad kitų želdinių, kuriems apie 40 metų, nėra reikalo šalinti vien dėl to, kad jie yra dujotiekio apsaugos zonoje, nes per tiek metų jo nepažeidė.
Tačiau vakar su „Sekunde“ kalbėjusi šio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Kundavičienė gyventojų nenuramino.
„Leidimai kirsti kitas liepas kol kas neišduoti. Tačiau jos auga ten, kur neturėtų – dujotiekio zonoje“, – teigė valdininkė.
Dujotiekininkai vakar pateikė miesto Savivaldybei prašymą išduoti leidimą nukirsti likusias 11 liepų. Jie aiškina, kad Ramygalos gatvėje dujų vamzdžiai pakloti prieš maždaug 50 metų, o vėliau apsaugos zonoje pasodintos liepos.
Suaugę medžiai metams bėgant esą giliau leidžia šaknis, kyla grėsmė, kad besiskverbdamos gilyn jos pažeis dujotiekio izoliaciją. Jeigu taip atsitiktų, kiltų vamzdyno pažeidimo, dujų nuotėkio pavojus.
Pasak „Lietuvos dujų“ komunikacijos vadovės Lauros Šebekienės, dujotiekius, kurių daugumos plika akimi nesimato, saugo dujotiekių apsaugos zonos, nustatytos energetikos ministro įsakymu. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zona yra po 2 metrus į abi puses nuo po žeme įkasto vamzdžio. Toje vietoje, kur guli dujų vamzdis, turi būti 4 metrų laisvos žemės koridorius, o jame negali būti nei statinių, nei medžių, nei krūmų.
Dujų tiekėjai teigia suprantantys gyventojų nerimą, tačiau prašo jų suvokti, kad dujų tiekėjai turi rūpintis žmonių saugumu, todėl privalo tinkamai prižiūrėti vamzdynus.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas V. Jakštas nustebęs, kad Ramygalos g. 61-ojo namo gyventojai turi jam pretenzijų. Kaip tvirtino direktorius, gyventojai į jį kreipėsi vos prieš kelias dienas, tad nespėjęs jiems duoti oficialaus atsakymo.
V. Jakštas tikina žmonėms išaiškinęs, kokie yra įstatymai ir kad jų privalu laikytis.
O spie jokį nemandagumą negali būti ir kalbos.
V. Jakštas teigė, kad pagal įstatymus šiuo atveju Savivaldybė apskritai neprivalėjo konsultuotis su aplinkosaugininkais.
„Apsidraudė, o dabar žmonės ant mūsų griežia dantį“, – sakė jis.
Inga SMALSKIENĖ
