JAV spaudos teigimu, Graikijos problemos ir nuogąstavimai, kad šalis paliks euro zoną, stabdo viso pasaulio ekonomikos augimą.
JAV spauda su nerimu stebi po rinkimų Europos šalyse vykstančius politinius žaidimus. Didelė dalis JAV ekonomikos ekspertų prognozuoja Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir neabejoja, kad pasireiškęs domino efektas sukrės ir buksuojančią JAV ekonomiką. Valdančiųjų jėgų pokyčiai Paryžiuje ir Atėnuose verčia JAV atidžiai stebėti politinį Europos trilerį ir svyruojančias rinkų nuotaikas.
„The Wall Street Journal“ neigiamai vertina Europoje susiklosčiusią situaciją. „Grėsmė, jog Graikija paliks euro zoną, auganti Italijos ir Ispanijos skolinimosi kaina verčia sunerimti dėl Senojo žemyno problemų įtakos trapiai JAV ekonomikai“, – rašoma dienraštyje. Federalinio rezervų banko vadovas Benas Bernanke laikosi nuomonės, kad finansų rinkų atsigavimas, prasidėjęs praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir šių metų pradžioje, sustojo dėl Europą krečiančios skolų krizės paūmėjimo.
„The Wall Street Journal“ teigimu, silpnėjanti Europos ekonomika pastebimai pristabdė Indijos ir Kinijos augimą. Tokios tendencijos esą gali sulėtinti viso pasaulio, įskaitant ir JAV, ekonomikos augimą. Vis dėlto dienraštis priduria, kad eksportas tesudaro 15 proc. JAV bendrojo vidaus produkto. Didesnių problemų esą sulauks nuo eksporto priklausomos šalys: Vokietija, Kinija ar Japonija.
Graikija artimiausiu metu nebeturės pakankamai lėšų, kad galėtų išlaikyti valdžios aparatą.
Didžiausia grėsme JAV „The Wall Street Journal“ laiko itin susijusias Europos ir JAV finansų rinkas. Nuogąstaujama, kad Europos bankams smogs sukauptos silpstančių euro zonos šalių skolos. Tai neabejotinai palies JAV bankus ir sukels suirutę JAV finansų sistemoje. „Finansiniai ryšiai gali labai neigiamai paveikti JAV, – dienraščiui teigė Tarptautinių finansų instituto vyriausiasis ekonomistas Philipas Suttle’as. – Nors Amerikos bankai pasiruošę galimiems sunkumams, abejoju, ar įmanoma išlikti nepaliestam, jeigu subyrėtų euro zona“.
„The Washington Post“ taip pat nepagailėjo dėmesio situacijai Graikijoje. „Atėnuose sklando ekonomikos griūties baimė, kurią paskatino neseniai įvykę parlamento rinkimai ir po jų sekusi politinė suirutė“, – straipsnį pavadinimu „Graikija stumia Europą į rizikos zoną“ pradeda dienraštis. Jo teigimu, Graikija artimiausiu metu nebeturės pakankamai lėšų, kad galėtų išlaikyti valdžios aparatą. Prie nemažo šalies problemų kraičio prisideda ir tai, jog gyventojai, nerimaudami dėl galimo pasitraukimo iš euro zonos, suskubo iš bankų atsiimti indėlius.
Vokietijos, kuri laikoma pagrindine diržų veržimo politikos Graikijoje iniciatore, finansų ministras Wolfgangas Schaeuble patikino, kad Atėnams nevertėtų atsisakyti taupymo, jei šie ir toliau nori gauti milijardines paskolas. „Jei graikai nori euro, jie priims siūlomas sąlygas. Kitokio varianto negali būti ir tą suprasti turi visi kandidatai į Graikijos parlamentą“, – kietą poziciją dėstė Vokietijos finansų ministras.
Vis dėlto dienraštyje teigiama, kad Angelos Merkel sąjungininkai Vokietijos parlamente linkę būti lankstesni palūkanų mokėjimo ir įsipareigojimų vykdymo terminų atžvilgiu. „Mes privalome padaryti viską, kad Graikija vėl augtų. Vienintelis būdas, kuris leistų euro zonai sumažinti narių skaičių, gali būti Atėnų nenoras taikyti nepopuliarias taupymo priemones“, – teigė A. Merkel.
Skaičiuojama, kad nuo 2009 metų iš Graikijos kas mėnesį pervedama maždaug po 4,5 mlrd. eurų.
„The Washington Post“ kalbintų analitikų nuomone, Atėnams palikus euro zoną, krizės plėtros potencialas niekur nedingtų. Todėl esą tikėtina, jog drachmos įvedimas bus paskutinis gelbėjimosi šiaudas, kurio griebsis Graikija.
Savo ruožtu dienraštis „The New York Times“ pastebi, jog iš Graikijos bankų pervedama vis daugiau lėšų. Negana to, pinigus iš bankų atsiima stambieji Graikijos pramonininkai bei kiti vidaus rinkos dalyviai.
Skaičiuojama, kad nuo 2009 metų iš šalies kas mėnesį pervedama maždaug po 4,5 mlrd. eurų. Lėšas atsiimantys graikai bijo, kad naujai suformuota vyriausybė, norėdama pasitraukti iš euro zonos, gali įšaldyti bankuose laikomus indėlius ir tokiu gana radikaliu būdu mėginti išvengti didžiulės krizės. Vis dėlto, anot „The New York Times“, tokių procesų priežastis glūdi kontroversiškuose rinkimuose, po kurių nesugebėjus suformuoti vyriausybės graikams teks pakartotinai eiti prie balsadėžių.
Dienraščio teigimu, likus mėnesiui iki rinkimų, lėšos buvo pamažu pradėjusios grįžti. Tačiau kairiųjų valdžios ir euro zonos skilimo baimė viską vėl pasuko priešinga kryptimi. Vis dėlto „The New York Times“ priduria, kad Graikijos bankų griūties tikėtis neverta. Tarptautinių investuotojų paskolintos lėšos esą užtikrins, kad finansų institucijos turėtų pakankamą kapitalą, padėsiantį atsilaikyti pučiant nepalankiems finansiniams vėjams.
