Įgyvendinti griežtesnes taupymo priemones Graikijos valdžiai trukdo ir gyventojų protestai.
Graikijai prireiks imtis naujų priemonių biudžeto deficitui mažinti. Priemonės šį kartą labiau bus paremtos mokesčių didinimu, o ne išlaidų karpymu. Nors karpymų taip pat bus. Tačiau rinkose ir toliau sklando nepasitikėjimas graikų sugebėjimais suvaldyti skolą. Taip pat svarstoma, kad Graikija anksčiau ar vėliau bus priversta restruktūrizuoti valstybės skolą.
Artimiausiu metu Graikijos vyriausybė turėtų pristatyti priemones, kurios per artimiausius ketverius metus deficitą sumažintų 25 mlrd. eurų.
Apie naujas biudžeto skylės lopymo priemones prabilta po to, kai buvo patikslinti Graikijos biudžeto deficito duomenys. Ir – tai jau tampa liūdna graikiška tradicija – patikslinti duomenys buvo prastesni. Graikų dienraščio „Kathimerini“ teigimu, 2010 metų biudžeto deficitas padidintas nuo anksčiau apskaičiuotų 9,5 proc. iki 10,6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Graikijos finansų ministras Giorgos Papaconstantinou nepatvirtino šių skaičių, tačiau yra užsiminęs, kad deficitas yra didesnis nei tikėtasi.
Naujajame taupymo plane numatyta didinti kelių mokesčius, apmokestinti akcizais nealkoholinius gėrimus, panaikinti lengvatinį 13 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą kai kurioms prekėms. Taip pat planuojama mažinti mokesčių lengvatas daugiau uždirbantiems gyventojams, mažinti socialines išmokas. Papildomai 50 mlrd. eurų valstybė tikisi gauti iš privatizavimo.
Įgyvendinti naująsias taupymo priemones graikams veikiausiai vėl trukdys masiniai gyventojų protestai – jų banga buvo kilusi ir anksčiau, kai graikams teko veržtis diržus. Tiesa, bent jau iki šiol protestai neatšaldė vyriausybės užmojų.
Praėjusį savaitgalį pasklido gandai, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) spaudžia Graikiją restruktūrizuoti savo skolą. TVF kartu su Europos Sąjunga Graikijai suteikė 110 mlrd. eurų pagalbos paketą. Gandai apie skolos restruktūrizavimą sutapo su TVF, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko – šią trijulę graikai vadina tiesiog „troika“ – vizitu Graikijoje.
Tiesa, TVF vadovas Dominique‘as Straussas-Kahnas paneigė kalbas apie spaudimą Graikijai: „Mes remiami Graikijos vyriausybę, kuri nenori restruktūrizuoti skolos.“
Jeigu Graikija nuspręstų restruktūrizuoti savo skolą, padidėtų spaudimas tą patį padaryti ir Airijai, kuri taip pat yra gavusi tarptautinę finansinę pagalbą. Graikai į priekį pastūmėtų ir Portugaliją, kuri jau stovi ant gelbėtojų slenksčio. Beje, pirmadienį Portugalijos vyriausybės penkerių metų trukmės obligacijų metinės palūkanos pakilo iki 9,91 proc. – tai daugiau nei Airijos obligacijų palūkanos prieš šios šalies sprendimą kreiptis tarptautinės paramos.
