ECB vadovas Jeanas Claude‘as Trichet nesutinka, kad Graikijai teks bankrutuoti. Jo kadencija baigiasi spalio mėnesį, tad Graikijos problemą teks „perimti“ įpėdiniui, kuriuo greičiausiai taps italas Mario Draghis.
Europos viešajam sektoriui pigiau būtų leisti Graikijai bankrutuoti kuo anksčiau. Tačiau tai būtų padaryta privataus sektoriaus sąskaita ir rizikuojant paskleisti virusą po visą Europos kreditų rinką.
„Vokietijos akademikų ekonomistų bendruomenėje dabar sutariama, kad dalies skolų nubraukimas arba dalinis bankrotas Graikijoje yra būtinas“, – sako Ferdinandas Fichtneris, Vokietijos mokslo instituto ekonomistas, anksčiau dirbęs Europos centriniame banke. Jį cituoja euobserver.com.
Privatus sektorius Graikijai nebeskolina, todėl viešojo sektoriaus pinigai ilgainiui ima sudaryti vis didesnę dalį Graikijos paskolų portfelio. F. Fichtneris teigia, kad esant neišvengiamo bankroto tikimybei geriau būtų leisti Graikijai bankrutuoti dabar nei po metų, nes kuo toliau, tuo viešajam sektoriui bankrotas kainuotų brangiau. Be to, pasak ekonomisto, bankrotas būtų pigiau ir padėtų šaliai labiau nei dar viena paramos porcija.
Tačiau F. Fichteris pripažįsta, kad tarp Europos centrinio banko ir Vokietijos pareigūnų, išskyrus nebent finansų ministrą Wolfgangą Schauble, dėl Graikijos bankroto sutarimo nėra.
Juo labiau, bankrotas būtų itin neparankus bankams. „Danske“ analitikai ketvirtadienį išplatintoje analizėje teigia, kad bankrotas būtų itin skausmingas bankų sektoriui ir galėtų sukelti sunkių pasekmių, primenančių situaciją po „Lehman Brothers“ žlugimo.
„Danske“ analitikai teigia, kad žinios apie dalies skolų nurašymą Graikijai gali pakenkti kitoms šalims – padidėtų nerimas dėl skolų nurašymo Airijai ir Portugalijai. Esant neaiškumui, kas iš skolintojų gali patirti didžiulius nuostolius, gali užšalti tarpbankinis skolinimas. Dėl to būtų suvaržytos galimybės gauti kreditą, o tai prislopintų ES ekonomikos atsigavimą.
„Nemanome, kad euro zonos bankai pasiruošę sumokėti skolų nurašymo kainą. Euro zonos šalių lyderiai žino tai ir mažiausiai norėtų dar vieno sąstingio tarpbankinėje rinkoje. Todėl mes manome, kad skolų nurašymo galimybė artimiausiu metu yra labai maža“, – rašoma analizėje.
Labiausiai tikėtinas – „švelnus“ restruktūrizavimas
„Danske“ teigia, kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra „švelnus“ skolos restruktūrizavimas – obligacijų išpirkimo datos atidėjimas. Jei obligacijų išpirkimas butų atidėtas penkeriems metams, analitikų manymu, Graikijos finansavimo poreikiai bus patenkinti iki 2016 metų ir naujos paskolos gali neprireikti.
Tam, kad apskritai išvengtų restruktūrizavimo, Graikija per keletą ateinančių metų turėtų papildomai mažinti biudžeto deficitą, greitai sugrįžti prie BVP augimo ir gauti paskolų protingomis palūkanomis.
Padėti išvengti skolos restruktūrizavimo gali plataus masto privatizacija. Graikija yra pažadėjusi parduoti valstybės turto už 50 mlrd. eurų per penkerius ateinančius metus. Tai sumažintų valstybės skolą 22 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau tokio didelio kiekio turto privatizavimas gali būti ilgas ir sudėtingas. Tiesa, Vokietija teigia, kad didesnis turto išpardavimas gali būti sąlyga finansinei pagalbai padidinti.
Ketvirtadienį Vokietijos finansų ministras W. Schauble pirmąkart oficialiai prabilo apie antrą paramos Graikijai porciją, apie kurią gandai sklandė jau kelias savaites. Ministras kalbėdamas parlamentarams taip pat patikino, kad Portugalija nevirs antrąja Graikija.
Birželį laukiama ECB, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos ataskaitos, kuri turi išaiškinti, ar Graikijos vyriausybė nesugebėjo išpildyti įsipareigojimų taupyti, ar nustatytos sąlygos buvo per griežtos įvykdyti esamomis sąlygomis.
