ES šalys nesutaria, kaip padėti Graikijai. Vokietija stoja prieš daugelį kitų ES šalių ir sąjungos institucijų.
Graikijai nesiseka sumažinti biudžeto deficito ir, pasak aukštų euro zonos politikų, 2012 metais jai gali prireikti 30 mlrd. eurų papildomos finansinės pagalbos. Antraip Graikijai gresia skolinių įsipareigojimų nevykdymas, galintis sukelti didelę tarptautinę bankų krizę.
Net įvedus taupymo programą, pagerinus mokesčių surinkimą ir atsigavus ekonomikai Graikija liktų su nepakeliama skola, kuri siektų 150 proc. bendrojo vidaus produkto. Tad Europos šalys ir institucijos nesutaria, kokiu būdu gelbėti Graikiją.
Penktadienį po neoficialaus euro zonos šalių finansų ministrų susitikimo Liuksemburge „Spiegel“ naujienų portalas paskelbė, kad Graikija grasina pasitraukti iš euro zonos. Esą šalis šitaip mėgindama derėtis dėl skolinių įsipareigojimų palengvinimo. Po šių naujienų kilo nemenkas sąmyšis.
Ir graikai, ir ES paneigė šią žinią. Bet tiesa yra tai, kad traukiantis Graikijos ekonomikai ir mažėjant mokesčių surinkimui šaliai nesiseka siekti fiskalinių tikslų. Graikija ketino 2010 metais sumažinti deficitą iki 9,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau, nepaisant taupymo priemonių, deficitas siekė 10,5 proc.
Susitikimo Liuksemburge dalyviai teigė, kad Graikija nori iki 2016-ųjų nukelti reikalavimą sumažinti deficitą iki 3 proc. ribos vietoje sutarto 2014-ųjų termino.
Kai kurie analitikai ir politikai teigia, kad graikai turėtų palikti euro zoną, kas leistų jiems devalvuoti valiutą. Tačiau dauguma ekonomistų ir visa ES vadovybė sako, kad nauja valiuta būtų našta, kuri prislėgtų visą Graikijos bankų sistemą ir pačią valstybę, o Europoje kiltų nauja bankų krizė, nes graikai yra pasiskolinę eurais.
Graikijos noru nukelti fiskalinius įsipareigojimus nepatenkinta Vokietija, taip pat besiraukanti dėl lėto valstybės turto privatizavimo ir nesugebėjimo pagerinti mokesčių surinkimo. Vokiečiai tyliai drąsina ir palaiko graikus, norinčius derėtis su privačiais kreditoriais dėl obligacijų išpirkimo datos nukėlimo. Tačiau tam priešinasi kitos euro zonos šalys ir ES institucijos.
Išpirkimo nukėlimas, kurį ES pareigūnai vadina obligacijų restruktūrizavimu, nedaug tesumažintų Graikijos skolos naštą, tačiau sumažintų Graikijos skolų refinansavimo poreikį ateinančiais metais. Tai dabar palengvintų graikų skolos naštą Vokietijos ir kitų ES šalių mokesčių mokėtojams, o tuomet pagerėtų politinis klimatas dėl naujų paskolų teikimo Graikijai. Pastaroji išliks Europos globotinė ilgus ateinančius metus, o Vokietijos parlamente ir tarp rinkėjų kaupiasi pasipriešinimas papildomam finansavimui.
Tačiau daugelis euro zonos politikų priešinasi restruktūrizavimui. Prancūzija, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas teigia, kad susilpnėjęs investuotojų pasitikėjimas skolininkais pakenks kitoms įsiskolinusioms šalims, ypač Airijai ir Portugalijai.
Euro zonos finansų ministrai kitą savaitę susitiks Briuselyje aptarti papildomo Graikijos finansavimo ir jos prašymo atidėti fiskalinių reikalavimų įgyvendinimą. Tačiau sutarimas, pasak susitikimo dalyvių, gali užtrukti iki kelių mėnesių.
2010 metais Graikija gavo 110 mlrd. eurų paskolą, kurios sąlygas šį pavasarį ES jau sušvelnino.
