R. Bergqvistas: „Graikijos skolos restruktūrizavimas yra neišvengiamas.“
Nors Graikijos bankrotas neišvengiamas, tai nebūtinai reiškia euro dienų pabaigą. Norėdamos apsisaugoti nuo panašaus masto problemų ateityje euro zonos narės gali būti priverstos judėti prie glaudesnės politinės ir piniginės sąjungos. Tuo įsitikinęs Švedijos SEB banko vyriausiasis ekonomistas Robertas Bergqvistas. Su juo kalbėjosi IQ apžvalgininkas Andrius Matuliauskas.
Kokia jūsų nuomonė apie dabartinę pasaulio ekonomikos būklę. Ar artinasi nauja krizė?
– Tai nėra nauja krizė, nes vis dar bandome išspręsti problemas, kilusias prieš ketverius metus. Pasaulio krizė prasidėjo 2007 m. nuo JAV antrinės paskolų rinkos ir tęsėsi kaip valstybių skolų krizė. Dabar ši problema įgijo naują dimensiją – daugybė šalių nebeturi kaip kovoti su nauju ekonomikos sulėtėjimu, nes centriniai bankai pasirengę skolinti pinigus itin žemomis palūkanomis, tačiau tai negelbsti, o biudžeto deficitas vis dar yra didelis, todėl per daug išlaidauti valstybės taip pat negali.
Kaip manote, ar monetarinės ekonomikos stimuliavimo priemonės dar gali duoti rezultatų?
– Monetarinė politika daugelyje šalių priėjo liepto galą. Akivaizdu, kad kai palūkanos siekia praktiškai nulį, tai mažinti jų nebėra kaip. Aišku, galima ir toliau vykdyti kiekybinį stimuliavimą, t. y. spausdinti daugiau pinigų. Tačiau tokių struktūrinių problemų kaip aukštas skolos lygis tokio tipo priemonės išspręsti nepadės. Galbūt tai sukurs palankesnę aplinką joms spręsti, tačiau jų neišspręs.
JAV Federalinių rezervų bankas greičiausiai ryšis naujam monetarinio stimuliavimo paketui, tačiau tai turės gana ribotą poveikį ekonomikai. JAV ekonomikos skatinimui pirmiausia reikėtų naudoti fiskalinės politikos priemones, ką dabar būtent ir siūlo JAV prezidentas Barackas Obama. Tai labai didelis iššūkis, nes kartu susiduriama su dideliu biudžeto deficitu ir aukštu skolos lygiu, tačiau jei išleisi truputį pinigų per artimiausią laikotarpį ir pristatysi taupymo priemonių programą tolesnei ateičiai, tokios priemonės gali būti veiksmingos.
Kalbant apie euro zonos problemas, rinkoje Graikijos bankroto tikimybė vertinama 98 proc., tačiau politikai tvirtina, kad ši šalis nebankrutuos?
– Rinkos dalyviai yra teisūs. Jeigu pažiūrėtume į Graikijos skolos lygį ir tai, kaip jis keisis per artimiausius dvejus metus, jos skola ir toliau augs nepaisant įvairių bandymų taupyti. Graikijos skola šiandien yra pasiekusi nebepakeliamą lygį ir daugybė politikų bei centrinių bankų atstovų tai žino. Tačiau jie norėtų pasirinkti tinkamą laiką šios valstybės skolai restruktūrizuoti. Greičiausiai jie tikėjosi tai padaryti 2012 ar 2013 m., kai ekonomika ir finansų sistema būtų sustiprėjusios, tokiu atveju restruktūrizuoti Graikijos skolas būtų buvę paprasčiau. Akivaizdu, kad dabar situacija nėra ir nebus palanki, nes ūkio augimas lėtėja, o finansų sistemos bėdos lieka neišspręstos.
Kita vertus, vis dar neaišku, kokį poveikį tai turės Europai, ar tai nevirs domino efektu. Galbūt skolų restruktūrizavimo gali prireikti vien Graikijai. Ir nors galime matyti visos Europos finansų sistemos skaičius, nesame tikri, kas atsitiks visai sistemai, kai bus pakeistas vienas rodiklis joje. Pastaruosius dvejus metus ES pareigūnai vis dar bando suprasti, kokį poveikį vienos šalies bankrotas turės visai euro zonai. Nors su Graikijos bankrotu jie greičiausiai sugebės susidoroti, nėra tikri dėl sisteminių veiksnių ir kokį poveikį tai turės Vokietijos ir Prancūzijos bankams. Lygiai taip pat nutiko ir su JAV investiciniu banku „Lehman Brothers“. Atrodė, kad šio banko įtaka JAV ir pasaulio finansų sistemoje nebuvo didelė, galop, tai buvo investicinis bankas ir indėlininkų pinigų nekaupė. Tačiau kai jam buvo leista bankrutuoti, visą finansų sistemą ištiko šokas, nes su juo buvo susiję daugybė kitų finansinių institucijų.
Kalbant apie Graikiją, panašu, kad pasirinkimo galimybių ji neturi, ir vienintelis dalykas, kurį ji gali daryti, tai tik atidėti savo bankrotą. Ar manote, kad euro zonai pavyks sulaukti to palankesnio momento 2012 ar 2013 m., nes sprendžiant pagal dabartinę situaciją tai gali įvykti artimiausiomis savaitėmis?
– Taip. Vis dar laukiame valstybių parlamentų sprendimo dėl to, kaip keisti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) principus. Liepos mėnesį 17 euro zonos šalių nusprendė pakeisti tam tikrus šio fondo veikimo principus – jos suteikė leidimą pirkti vyriausybės obligacijas bei teisę skolintis pinigus tarptautinėse rinkose ir leisti jais naudotis toms šalims, kurios turi problemų skolinantis. Prieš tai, kai bus ryžtasi restruktūrizuoti Graikijos skolą, reikia sutarti, kad EFSF būtų pasiruošęs skolinti pinigus šalims, kurios gali susidurti su bankinio sektoriaus problemomis dėl šių įvykių. Graikijos skolos restruktūrizavimas yra neišvengiamas, nes kitu atveju spekuliacijos bei netikrumas rinkoje tęsis toliau. O tol, kol šio tipo spekuliacijos egzistuos, tai neigiamai veiks Europos finansų stabilumą ir ekonomikos augimo potencialą.
Aišku, egzistuoja rizika, kad jeigu Graikijos skolos bus restruktūrizuotos, prasidės diskusijos dėl Portugalijos, Airijos, gal dar kokios nors euro zonos narės. Tačiau labai svarbu, kad politikai susirinktų kartu ir pristatytų euro zonos ateities viziją. Jeigu pažiūrėtume į pastaruosius sprendimus ir diskusijas euro zonoje, pakankamai akivaizdu, kad artėjama prie tam tikros fiskalinės sąjungos, kurią pavadinčiau Jungtinėmis skolos Europos valstijomis.
Artėjama prie tam tikros fiskalinės sąjungos, kurią pavadinčiau Jungtinėmis skolos Europos valstijomis.
Pavyzdžiui, diskutuojama dėl bendrų euro zonos obligacijų, nors kai kuriose šalyse šios kalbos nėra labai populiarios. Šiandien, iškilus problemų Graikijoje ar Italijoje, po kelių valandų Angela Merkel pareiškia, kad Graikija ar Italija turi daugiau taupyti. O kai Vokietija skolina pinigus Graikijai ar Portugalijai, to tikslas yra užtikrinti stabilumą visose euro zonos šalyse. Todėl pirmieji žingsniai prie fiskalinės sąjungos jau daromi. Tai reiškia, kad turės būti artėjama ir prie politinės sąjungos. Politikai apie tai turėtų informuoti visuomenę, nes būtent toks yra tikslas ir tai ne vien susiję tik su milijardinėmis paskolomis.
Tačiau ES piliečiams tokios tendencijos nelabai patinka, ir nepanašu, kad jie norėtų politinės sąjungos. Jie juda priešinga kryptimi – jeigu ES pareigūnai tinkamai nepaaiškins, koks yra sąjungos tikslas, galima tikėtis stipraus pasipriešinimo. Tai dar vienas iššūkis politikams, kurie turi žmonėms paaiškinti, kad pagrindinis tikslas nėra euro gelbėjimas, pagrindinis tikslas yra didesnis ekonominis stabilumas Europoje.
Jeigu Graikija bankrutuoja arba kyla antra pasaulinės recesijos banga, ar Lietuvoje galime tikėtis tokios didelės krizės, su kuria susidūrėme 2008 m.?
– Apskritai norėčiau Baltijos šalis įtraukti į Šiaurės Europą. Baltijos šalys, Šiaurės šalys ir Vokietija turėjo nemažos naudos iš pasaulinio atsigavimo, nes jos labai priklauso nuo eksporto. Todėl tol, kol pasaulio ekonomika auga, vystosi ir Šiaurės regionas. Kadangi dabar turime sulėtėjimą, tai minėtas šalis paveiks neigiamai. Neišvengiamai susidursime su naujais iššūkiais. Gerai yra tai, kad kiekvienos iš šių šalių finansų būklė atrodo gana neblogai. Mūsų vykdoma ekonomikos politika kelia pasitikėjimą ir tai labai svarbu ne tik užsienio investuotojams, bet ir vietos paklausai. Tuo tarpu Pietų Europoje esančios šalys susiduria su pasitikėjimo viešaisiais finansais trūkumu, tai turi neigiamą poveikį vietos vartotojams, kurie galvoja, kad turi ruoštis didėsiantiems mokesčiams ateityje.
Šiaurės Europoje galima tikėtis, kad mus paveiks sumažėjusi paklausa pasaulyje. Tačiau turime patikimus viešuosius finansus, pasitikėjimą vyriausybių vykdoma ekonomine politika, daug šalių dabar žiūri į šį regioną ir mokosi čia nuveiktų dalykų didesniam stabilumui sukurti. Tai turėtų tapti parama vidaus paklausai ir padėti išlaikyti aukštesnius ūkio augimo rodiklius.
Aišku, kad augimas bus lėtesnis. Dar vienas veiksnys, galintis pridėti daugiau neapibrėžtumo, yra finansinis stabilumas. Jeigu susiduriame su Graikijos skolos restruktūrizavimu, kai kurie bankai bus paveikti. Jeigu įtampa egzistuoja, pinigus skolintis bus sudėtingiau ir brangiau.
Koks būtų jūsų patarimas mūsų vyriausybei, kuri siektų pasiruošti naujai recesijos bangai? Ar yra kokių nors specifinių priemonių, kurių reikėtų imtis?
– Remiantis mūsų prognozėmis, kitais metais Lietuvoje matysime labiau ekspansinę fiskalinę politiką dėl vykstančių rinkimų. Jūsų įgyvendintos ekonominės politikos priemonės paliko gerą įspūdį, o norint ir toliau turėti tokį patikimumą tarptautinėje bendruomenėje reikia laikytis vykdomos fiskalinės ir ekonominės politikos. Tai reiškia, kad jūs galėsite pasiskolinti pinigų iš tarptautinių investuotojų, o sveikos būklės valstybės finansai taip pat suteiks namų ūkiams ir bendrovėms daugiau pasitikėjimo ateitimi. Jeigu pakeisite šią situaciją, tai namų ūkiai ir bendrovės taps atsargesnės dėl išlaidavimo ir investicijų, tai bus neigiamas veiksnys ekonomikos augimui.
Manau, kad galite sau leisti šiek tiek daugiau išlaidauti kitais metais. Tačiau Lietuvai galioja ta pati taisyklė kaip ir daugeliui šalių pasaulyje. Jei nori išleisti šiek tiek pinigų artimiausioje ateityje, turi būti tikras, kad sugebėsi susitvarkyti vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpiu. Tai, kaip valstybės sugebės tvarkyti savo finansus, bus esminis veiksnys ekonomikai ateityje.
