Net jeigu graikai ir pageidautų išstoti iš euro zonos, vargu ar toks scenarijus taptų realybe.
Atėnai suskubo neigti vietos spaudoje paskelbtą informaciją, kad vyriausybė esą planuoja surengti referendumą ir atsiklausti gyventojų, ar šaliai verta likti euro zonoje. Tuo tarpu Brazilija pareiškė pasiruošusi kartu su kitomis besivystančiomis valstybėmis gelbėti euro zoną.
Graikijos spauda skelbia, kad premjeras George’as Papandreou rimtai svarsto galimybę surengti referendumą ir vietos gyventojų paklausti, ar Graikijai verta likti euro zonoje. Tačiau tokius pranešimus šiandien paneigė vyriausybės atstovas.
Anot vietos dienraščio „Kathimerini“, šalies premjeras tikisi, kad referendumas būtų gera proga pasitikrinti, ar vyriausybė iš gyventojų gaus „pasitikėjimo mandatą“ imtis tolesnių griežtų taupymo priemonių, kurių iš prasiskolinusios valstybės reikalauja Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas.
Dienraštis remiasi neįvardytais šaltiniais vyriausybėje, kurie tvirtino, kad premjero patarėjai nuo vasaros pradžios ne kartą piršo referendumo idėją. Pastaruoju metu spaudimas Graikijai didėja iš visų pusių. Tarptautiniai kreditoriai reikalauja kuo greitesnių ir efektyvesnių reformų, o vietos gyventojai rengia vieną protesto akciją po kitos, prieštaraudami prieš vyriausybės planus mažinti atlyginimus ir socialines išmokas. Prieš valdžios planuojamas reformas yra nusistatę net ir kai kurie premjero G. Papandreou bendražygiai.
„Kathimerini“ skelbia, kad įstatymo projektas, atveriantis kelią referendumui, esą turi būti svarstomas parlamente artimiausiomis dienomis.
Tačiau šiandien Graikijos vyriausybės atstovas Angelos Tolkas paneigė spaudoje pasirodžiusią informaciją. „Ne. Mes nediskutuojame šiuo klausimu, tikrai ne“, – naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino vyriausybės atstovas.
Tiesa, dienraštis pastebi, kad net jeigu graikai ir pageidautų išstoti iš sąlygas keliančios euro zonos, vargu ar toks scenarijus taptų realybe. Mat susitarime dėl šalies stojimo į euro zoną nėra numatyta nei bendrosios valiutos atsisakymo sąlygų, nei pačios procedūros. Tam, kad šalis turėtų bent teorinę galimybę išstoti iš euro zonos, susitarimą turėtų perrašyti visos eurą turinčios valstybės.
Besivystančios šalys padėtų išsivysčiusioms
Skolų krizės drebinamą euro zoną pasišovė gelbėti net Brazilija. Ji teigia, kad kartu su kitomis besivystančiomis valstybėmis galėtų skirti milijardus dolerių euro zonos narėms, siekiančioms suvaldyti skolų krizę.
Brazilijos finansų ministras Guido Matega tokį siūlymą oficialiai pateiks kiek vėliau šią savaitę BRICS grupės susitikime Vašingtone, agentūrai „Reuters“ teigė anonimu norėjęs likti pareigūnas. BRICS grupei priklauso Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika.
„Europai galime padėti skirdami lėšų per Tarptautinį valiutos fondą (TVF)“, – kiek anksčiau sakė pats G. Matega. Tarp Brazilijos galimybių padėti Europai taip pat minimas obligacijų pirkimas. Ši šalis Europos gelbėjimui galėtų skirti 10 mlrd. dolerių.
Rusijos finansų ministras Aleksandras Kudrinas anksčiau yra sakęs, kad didelius rezervus sukaupusios šalys tam tikromis sąlygomis galėtų prisidėti prie pagalbos Europai.
Gelbėti Europos valstybes Brazilijai būtų naudinga dėl dviejų priežasčių. Nors papildomas finansavimas gali neišgelbėti Graikijos, jis galėtų padėti Ispanijai ir Portugalijai, kurios yra gausiai investavusios Brazilijoje.
Be to, Brazilija, per TVF skyrusi lėšų prasiskolinusioms valstybėms, padidintų savo įtaką šioje institucijoje.
