Prie Graikijos parlamento iškeltame plakate rašoma: „Graikija nėra parduodama“.
Graikijos vyriausybė skubiai patvirtino 6 mlrd. eurų taupymo ir valstybės turto pardavimo planą. Už tai Graikija tikisi artimiausiu metu sulaukti iš tarptautinių kreditorių pažadėtos paramos dalies. Tokiu žingsniu taip pat siekiama pristabdyti spekuliacijas dėl šios valstybės bankroto ir skolų restruktūrizacijos.
Šiandien Graikijos vyriausybės patvirtintoje taupymo programoje numatyta sumažinti išlaidas 6 mlrd. eurų vien per šiuos metus, o iki 2015 metų iš viso sutaupyti dar 22 mlrd. eurų. Papildomų lėšų Graikijos vyriausybė ketina gauti ir pardavusi jai priklausančių įmonių akcijas bei kitus objektus. Šios taupymo priemonės šalies biudžeto deficitą padėtų sumažinti iki 7,5 proc. BVP arba tiek, kiek yra įsipareigojusi Graikija tarptautiniams partneriams.
Graikijos valdžia ruošiasi parduoti banko „Hellenic Postbank“ akcijų dalį, telekomunikacijų bendrovės HTO akcijas, elektros tinklo operatorių „Public Power Corp“, jūrų uostus Atėnuose ir Salonikuose. Iš valstybinio turto pardavimo tikimasi gauti 50 mlrd. eurų, iš jų 35 mlrd. eurų turėtų sudaryti pinigai, gauti iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių. Tiesa, šie Graikijos vyriausybės ketinimai jau sulaukė opozicijos pasipriešinimo.
Graikų vyriausybei patvirtinus taupymo priemonių planą, šalies finansų ministras George’as Papaconstantinou šiandien pareiškė, kad jei šalis artimiausiu metu negaus sutartos 12 mlrd. eurų paskolos dalies iš Tarptautinio valiutos fondo ir ES, ji gali tapti nemoki. Tiesa, nors taupymo priemonėms ir pritarė Graikijos vyriausybė, dėl jų dar turėtų balsuoti šalies parlamentas. Šis balsavimas vyks birželio pradžioje.
Rytoj į Atėnus turėtų atvykti TVF ekspertai, kurie vertins, kaip Graikija siekia jai iškeltų fiskalinės drausmės tikslų. Graikijos skola šįmet gali siekti 158 proc. BVP, o kitąmet ji išaugs iki 166 proc. BVP. Per 2012 ir 2013 metus Graikijai reikės papildomo 30 mlrd. eurų finansavimo. Skolintis užsienio rinkose šalis kol kas negali dėl itin aukštų palūkanų.
Pastaruoju metu vis stiprėjo kalbos, kad Graikija nesugebės įvykdyti įsipareigojimų ir jai teks įgyvendinti mažesnę ar didesnę skolų restruktūrizaciją. Vadinamos „švelnesnės“ restruktūrizacijos atveju Graikija galėtų tiesiog nukelti valstybės obligacijų išpirkimo terminą. Tokiam planui gali pritarti tarptautiniai partneriai, kurie greičiausiai suteiktų papildomų paskolų šaliai. Tiesa, Europos centrinis bankas kategoriškai priešinasi bet kokiai skolų restruktūrizacijai.
