A. Merkel vyriausybė ieško būdų, kaip apsaugoti šalies bankus Graikijos nemokumo atveju.
Graikijos ministras pirmininkas George’as Papandreou, siekiantis išvengti šalies bankroto, patvirtino naujas taupymo priemones. Tikimasi, kad jos padės sumažinti didžiulę skylę Graikijos biudžete ir įtikinti tarptautinius skolintojus skirti kitą paramos porciją iš 110 mlrd. eurų paramos paketo. Tačiau šie veiksmai, regis, neįtikina euro zonos kasininke vadinamos Vokietijos, ieškančios būdų, kaip apsaugoti bankus Graikijos nemokumo atveju. (Naujos paskutinės 7 pastraipos)
Kaip praneša „Bloomberg“, G. Papandreou vadovaujamas ministrų kabinetas sekmadienį nutarė sumažinti vieno mėnesio algas visiems išrinktiems pareigūnas ir įvesti mokestį visam nekilnojamam turtui. Mokestį, kuris bus renkamas dvejus metus, žadama įtraukti į sąskaitas už elektrą. Taip bus užtikrintas spartus jo surinkimas, žurnalistams sakė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos.
Šios priemonės, ministro teigimu, turėtų padėti šaliai įgyvendinti biudžeto deficitui iškeltus tikslus – 17,1 mlrd. eurų šiemet, 14,9 mlrd. eurų kitąmet ir užlopyti 2 mlrd. eurų skylę, atsivėrusią dėl gilėjančios recesijos. „Mes turime padaryti viską, kad išsikapstytume iš šios sudėtingos situacijos“, – sakė E. Venizelos.
Kirpti atlyginimus ir įvesti papildomus mokesčius graikai nusprendė po to, kai dvejų metų trukmės Graikijos obligacijų pelningumas išaugo iki rekordinių 57 proc., o Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble rugsėjo 10 dieną dar kartą pagrąsino sulaikyti 8 mlrd. eurų porciją iš paramos paketo, jeigu Graikija neįgyvendins jai iškeltų uždavinių.
Vokietija, dvejus metus mėginusi suvaldyti regione išplitusią skolų krizę ir skyrusi didžiausią pinigų dalį prasiskolinusių šalių gelbėjimo paketams, regis, iš tiesų ruošiasi nuleisti rankas. Kanclerė Angela Merkel ruošia rinkas juodžiausiam scenarijui – Graikijos nemokumui.
Kaip pranešė trys A. Merkel koalicijos atstovai, vyriausybė svarsto, kaip apsaugoti šalies bankus, jeigu Graikija neįvykdytų savo įsipareigojimų ir negautų kitos paramos dalies. „Vokietija pavargo ir gali būti pirma supratusi padėties beviltiškumą. Gali būti, kad kitos šalys irgi ruošiasi Graikijos žlugimui“, – svarstė Jacquesas Cailloux, „Royal Bank of Scotland Group Plc“ ekonomistas Londone.
Anksčiau buvo skelbiama, kad Vokietijos bankams priklauso 33,9 mlrd. eurų vertės Graikijos skolos vertybinių popierių. Praėjusiais metais šaliai buvo skirtas 110 mlrd. eurų vertės paramos paketas, o šiemet sutarta dėl dar vieno 109 mlrd. eurų vertės paramos paketo.
Savo ruožtu Graikijos finansų ministro pavaduotojas Filippos Sachinidis pirmadienį pareiškė, kad turimų pinigų pakaks iki kito mėnesio ir taip pabrėžė būtinybę gauti kitą Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos dalį.
Jo komentarai tik patvirtina anksčiau anonimais pageidavusių likti pareigūnų teiginius, kad turimų lėšų šaliai pakaks vos kelioms ateinančioms savaitėms.
„Mes turime manevravimo laisvę iki spalio. Stengiamės užtikrinti, kad valstybė galėtų veiktų be problemų“, – duodamas interviu televizijos kanalui „Mega“ sakė F. Sachinidis.
Agentūros „Reuters“ šaltiniai, gerai susipažinę su Didžiojo septyneto finansų ministrų susitikimo Prancūzijoje nutarimais, agentūrai „Reuters“ teigė, kad ES, TVF ir Europos centrinio banko (ECB) inspektoriai, praėjusią savaitę sustabdę derybas Atėnuose, greičiausiai ras būdą, kaip kitą mėnesį išmokėti graikams kitą paramos dalį.
Ji turėtų padėti išvengti Graikijos žlugimo ateinančius kelis mėnesius, kol Europos parlamentai suteiks naujas galias Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF). Tuomet jis galės teikti kreditus euro zonos valstybėms, pirkti jų obligacijas antrinėje rinkoje ir skolinti daugiau pinigų bankų rekapitalizavimui.
Tačiau Vokietijos finansų ministerija mano, kad Graikijos žlugimas vis tiek bus neišvengiamas. Net ir suteikus naujas galias EFSF, jų panaudojimui reikės gauti visos euro zonos pritarimą. O Vokietijos parlamentui sprendimų priėmime gavus daugiau galių, atsiranda politinių kliūčių.
Situaciją apsunkina ir vyriausiojo ECB ekonomisto Juergeno Starko atsistatydinimas. Jo pasitraukimas iš posto gali suvaržyti ECB gebėjimą veikti ryžtingai, kai per kelis ateinančius mėnesius skolų krizė pasieks dar pavojingesnę stadiją.
