Panikuojantys graikai iš šalies bankų atsiėmė arba į sąskaitas užsienio bankuose pervedė maždaug 5 mlrd. eurų.
Europos centrinis bankas (ECB) pranešė kurį laiką nebeteiksiantis likvidumo paskolų kai kuriems Graikijos bankams, nes juos laiko nemokiais. Panikuojantys gyventojai po gegužės 6-osios rinkimų iš bankų atsiėmė maždaug 5 mlrd. eurų.
Frankfurte įsikūręs ECB pareiškė atsakomybę dėl skolinimo kai kurioms Graikijos finansų institucijoms, kol jos deramai padidins savo kapitalą, perduodantis šios šalies centriniam bankui, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
Kol kas nėra iki galo aišku, keli Graikijos bankai susiduria su kapitalo nepakankamumo problema. Agentūros „Reuters“ žiniomis, tokių bankų yra keturi, o pagalbos paieškos šalies centriniame banke jiems kainuos brangiau nei ECB.
„Kai rekapitalizacijos procesas bus baigtas, o mes tikimės, kad tai įvyks greitai, bankai vėl atgaus prieigą prie ECB išteklių“, – išplatintame pranešime pabrėžė ECB.
Apie tai, kad ECB liovėsi skolinti kai kuriems Graikijos bankams, pranešta po to, kai M. Draghi pripažino, kad šiai šaliai gali tekti palikti pinigų sąjungą. Anot jo, ECB teikia pirmenybę Graikijos išlikimui euro zonoje, tačiau bankas taip pat turi pasirūpinti savo balansu.
„Iki šiol Graikijos pasitraukimas buvo laikomas absurdu, – „Bloomberg“ sakė Thomas Costergas, „Standard Chartered Bank“ ekonomistas Londone. – Tačiau dabar tai tampa pagrindiniu ateities scenarijumi. ECB prioritetu laiko savo balansą, o ne euro zonos geografiją“.
„EUobserver“ naujienų svetainė, remdamasi Atėnų bankininkais, skelbia, kad po gegužės 6-osios rinkimų panikuojantys graikai iš šalies bankų atsiėmė arba į sąskaitas užsienio bankuose pervedė maždaug 5 mlrd. eurų.
Tarptautinis susirūpinimas Graikijos likimu itin išaugo tada, kai Atėnai paskelbė apie pakartotinius parlamento rinkimus, kuriuos, prognozuojama, laimės griežtam taupymui mainais į finansinę pagalbą nepritariančios partijos.
Jeigu būsima Graikijos vyriausybė vis dėlto nuspręstų laikytis susitarimo su tarptautiniais kreditoriais, ji turėtų jau pirmąją savo darbo dieną pasiraitoti rankoves ir kibti į susikaupusius darbus.
Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas iš Graikijos reikalauja tolesnių išlaidų karpymų ir reformų, dėl kurių buvo sutarta dar kovą, skiriant šaliai 130 mlrd. eurų paramos paketą. Tačiau nuo gegužės 6 dienos Graikija gyvena be vyriausybės, o toks paralyžius tęsis dar bent mėnesį.
Graikijos ministro pirmininko pareigas laikinai eis trečiadienį prisiekęs teisėjas Panagiotis Pikrammenos. Tačiau jis neturi įgaliojimų priimti politinių sprendimų, o gali tik „nuvairuoti“ šalį iki birželio 17 dieną vyksiančių pakartotinių rinkimų. „Vienintelis dalykas, kurį jis gali daryti, tai laukti“, – „Reuters“ sakė vienas anonimu norėjęs likti Graikijos vyriausybės pareigūnas.
Graikijoje planuota privatizacijos programa ir mokesčių surinkimas įstrigo, milijardų eurų išlaidų karpymo planas yra toli gražu nebaigtas, o ECB jau ėmė bausti šalį dėl iki šiol neįgyvendinto bankų rekapitalizacijos plano.
Kai kurios reformos tyčia buvo pristabdytos prieš gegužės 6-osios rinkimus tam, kad būtų mažesnis rinkėjų pasipriešinimas, teigia pareigūnai artimi Graikijos deryboms su tarptautiniais skolintojais. Tarp tokių planų – ir išlaidų karpymas 11,5 mlrd. eurų 2013–2014 metais, kurį graikai turi parengti birželio pabaigoje.
Atėnams balansuojant ant „iškritimo“ iš euro zonos ribos, nuogąstaujama, kad užkratas išplis į didesnes ir dėl didelių skolų ar silpnų bankų itin pažeidžiamas Europos ekonomikas. „Esminis klausimas bus ne Graikija, o Ispanija ir Italija“, – trečiadienį pareiškė Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoellickas.
Svarstoma, kad Graikijai palikus pinigų sąjungą, pasekmės gali būti tokios žalingos, kad primintų 2008 metus, kai banko „Lehman Brothers“ griūtis paskleidė paniką visame pasaulyje.
