Globėjų nesulaukė
Tėvų meilės nejaučiantiems vaikams kartais tenka laukti metus, kol globos namuose atsiras laisva vieta. Mažėjant globėjų ir daugėjant iš šeimų paimamų vaikų globos namai priversti pažeidinėti higienos normas ir apgyvendinti daugiau globotinių nei leistina.
Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Nijolės Stakytės teigimu, per pastaruosius porą metų skyrius nesulaukė nė vieno norinčiojo globoti biologinių tėvų atstumtą vaiką. Dar prieš keletą metų tokį norą pareikšdavo bent 5–6 globėjai per metus.
„Matyt, už globojamą vaiką mokami 500 litų yra per maža suma. Be to, auginti svetimą, netgi ne giminaičių vaiką – labai sunkus darbas. O gal ir žmonių materialinė padėtis dabar gerokai sunkesnė“, – svarstė N.Stakytė.
Jos nuomone, kitų priežasčių sunku būtų
rasti, nes reikalavimai globėjams nesikeitė jau šešerius metus. Iš
apsisprendusiojo priglausti šeimos netekusį vaiką reikalaujama turėti nuosavą
būstą, būti neteistam, ne vyresniam nei 65-erių metų.
„Reikalavimai tikrai nėra aukšti. Netgi globėjų pajamos niekur nėra apibrėžtos. Pasitaikydavo, kad vaiką globoti pasiimdavo ir žmonės su minimaliomis pajamomis, bet jokių problemų dėl globotinio priežiūros nekildavo“, – teigė N.Stakytė.
Vaikams trūksta vietų
Globėjų mažėja, tačiau daugėja tėvams nereikalingų vaikų. Vien per devynis šių metų mėnesius Panevėžio rajone iš šeimų paimti 38 vaikai. Pernai per visus metus – 37.
„Daugėja girtaujančių šeimų ir prastėja tėvų atsakomybė už savo atžalas. O dar prieš septynerius metus iš šeimų per metus tepaimdavom 24 vaikus“, – palygino N.Stakytė.
Vedėja neslepia – problemiška ne tik vaiką paimti iš šeimos, bet ir surasti jam vietą, kur pasijustų kaip namuose. Rajone esantys Linkaučių globos namai perpildyti. Šiuo metu juose gyvena šešiais globotiniais daugiau nei yra vietų.
Socialiniams darbuotojams, ištraukusiems vaiką iš asocialios aplinkos, dar reikia sukti galvas, kur toliau jam gyventi.
„Dėl vaiko interesų negalime laukti, kol globos namuose atsiras laisva vieta. Gerai, kad turime socialinę darbuotoją, kuri bet kuriuo paros metu priima atvežtą vaiką. Būna, kad pas ją ir savaitę vaikai gyvena, kol patenka į globos įstaigą“, – pasakojo N.Stakytė.
Kad iš vienos į kitą vietą blaškomas vaikas būtų kuo mažiau traumuojamas, socialinėms darbuotojoms tenka pasitelkti ne tik profesinius įgūdžius, bet ir motiniškus instinktus – be tėvų likusiems mažiesiems aiškinama, kad jie laikinai pagyvens pas gerą tetą, kur ras daug žaislų ir draugų, kur bus šilta ir sotu, o paskui tarsis, kur toliau gyvens.
„Iš tiesų tokie dalykai vaikus traumuoja, bet tai vis tiek geriau, nei jiems pasilikti savo šeimose, kur yra tėvų daužomi ir tampomi“, – teigė vedėja.
Riboja kvotos
Miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba šiemet globos įstaigose apgyvendino 18 panevėžiečių. Iš jų net aštuoniems teko išvažiuoti į Rokiškio rajone esančius Obelių globos namus, nors Panevėžyje veikia apskrities A.Bandzos globos namai.
„Mes ir teismo prašome, kad iš tėvų paimtas vaikas liktų Panevėžyje, kur jis gimęs, augęs, kur gyvena jo draugai, giminaičiai, galų gale kur jo mokykla. Bet sakoma, kad A.Bandzos globos namuose nėra vietos“, – aiškino miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Audronė Grainienė.
Kad šeimose meilės nepatyrusiems nepilnamečiams panevėžiečiams neteks kraustytis į kitą rajoną, vilčių praktiškai nėra. Pagal nustatytą kvotą kitąmet Panevėžio savivaldybė A.Bandzos globos namuose galės apgyvendinti 16 vaikų. Kitos apskrities savivaldybės – dar mažiau: 7, 5 ar tik tris.
Plačiau skaitykite spalio 6 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Globos namuose augantiems mažyliams sulaukti
globėjų lieka vis mažiau vilčių – norinčios priimti svetimą vaiką šeimos
skaičiuojamos ant pirštų.
