Vaiko teisių gynėjai Panevėžyje nesuranda institucijos, apsiimsiančios prižiūrėti globėjus ir įtėvius. Iki Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbto konkurso pagalbai globėjams ir įtėviams teikti pabaigos likus vos dviem savaitėms, noro jame dalyvauti dar nepareiškė nė viena socialines paslaugas mieste ar rajone teikianti įstaiga ar nevyriausybinė organizacija. Vieninteliam, pasiruošusiam dirbti su globėjais ir įtėviais, miesto Socialinės paramos centrui kelią dalyvauti konkurse užkerta biurokratiniai niuansai – įstaiga įsikūrusi neįteisintose patalpose.
Prižiūrėtojų
neatsiranda
Institucijos, norinčios ir galinčios apsiimti kuruoti globėjus bei įtėvius, miesto ir rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos ieško jau kone mėnesį. Tačiau viltis, kad Panevėžyje atsiras kas rūpintųsi norinčiųjų priimti vaikus į savo šeimą paieška, jų rengimu, atranka ir konsultavimu, blėsta.
„Rajone net neturime vieningo socialinio centro – socialinių darbuotojų etatai yra tik seniūnijose. Juo labiau institucijos, kuri teiktų paslaugas globėjams ir įtėviams, rajone nėra. Nebent mūsų skyrius nukreipia tokius žmones pas psichologą, bet tai nėra sistemingas darbas“, – pripažino rajono Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Stakytė.
Pernai rajone biologinių tėvų globos neteko 36 vaikai, iš jų dešimt atsidūrė globėjų šeimose, kitus likimas nuvedė į vaikų globos namus. Per 2007-uosius rajone neįvaikintas nė vienas be tėvų meilės likęs vaikas, tačiau net tris globėjai sugrąžino į globos namus.
Vedėjos nuomone, jei būtų įdiegta globėjų ir įtėvių rengimo sistema, galima tikėtis, kad norinčiųjų į savo šeimą priimti tikrųjų tėvų meilės nepažinusius vaikus atsirastų kur kas daugiau.
„Jei būtų vykdoma pretendentų į globėjus ar įtėvius atranka, jie būtų testuojami, tikiu, kad atsirastų daugiau žmonių, norinčių save išbandyti ir labiau tam pasirengusių“, – svarstė N.Stakytė.
Vedėja Panevėžio apskrityje mato vienintelę instituciją, galinčią dirbti su globėjais ir įtėviais, – miesto Socialinių paslaugų centrą.
„Kitos tam tinkančios įstaigos aš nematau. Tokios stiprios nevyriausybinės organizacijos, turinčios jėgų šiam darbui, apskrityje irgi nėra“, – įsitikinusi N.Stakytė.
Pagalbos nepakanka
Miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Daivos Simonaitienės teigimu, su Socialinių paslaugų centru dėl dalyvavimo konkurse dar deramasi.
Vedėja nė neabejoja įstaigos, dirbančios konkrečiai su globėjais ir įtėviais, reikalingumu.
Anot jos, apsisprendusieji į šeimą priimti svetimą vaiką susiduria su daugybe teisinių, psichologinių, socialinių problemų.
„Jie pagalbos tegali sulaukti iš mūsų ar pedagoginės-psichologinės tarnybos, tačiau tai yra per mažai. Mes tikimės, kad atsiradus tokias paslaugas teikiančiai institucijai sumažėtų į vaikų globos namus globėjų grąžinamų vaikų“, – teigė D.Simonaitienė.
Anot jos, kad šiuo metu globėjams teikiamos pagalbos nepakanka, įrodo nerimą keliantis į globos įstaigas grąžintų vaikų skaičius. Per praėjusius metus Panevėžyje globėjai atsisakė penkių vaikų, per šių metų trejetą mėnesių – jau trijų.
Įvaikintas tik vienas. Pernai laimė augti šeimose nusišypsojo penkiems įvaikintiems globos namų auklėtiniams, trys iš jų išvežti gyventi į užsienį.
Miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, šiuo metu 145 šeimos pripažintos 179 nepilnamečių panevėžiečių globėjomis.
Plačiau skaitykite balandžio 4 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Daugėjant į globos namus globėjų grąžinamų
vaikų Panevėžyje neatsiranda institucijos, galinčios teikti pagalbą šeimoms,
priglaudusioms svetimus vaikus.
