Praėjusį penktadienį JAV Kolorado valstijoje per filmo premjerą įvykusios žudynės dar kartą atgaivino diskusijas dėl griežtesnės ginklų kontrolės.
Jungtinės Valstijos pasižymi unikalia ginklų kultūra, o teisė turėti šaunamąjį ginklą įtvirtinta antrojoje JAV Konstitucijos pataisoje. Tačiau beprasmės ir sunkiai protu suvokiamos žudynės verčia susimąstyti, ar šaunamieji ginklai sukuria tragedijas tik patekę į psichopatų rankas. O gal galimybė nesunkiai ir legaliai įsigyti pistoletą kaip tik paskatina nestabilios psichikos asmenis pildyti savo iškrypusias fantazijas?
Iki dantų ginkluotas 24 metų Jamesas Holmesas praėjusią savaitę Auroros miestelyje prasidėjus trilogijos apie Betmeną paskutinės dalies premjerai įsiveržė į sausakimšą kino salę ir ėmė šaudyti nekaltus žmones – žuvo 12, sužeistų dar kelios dešimtys.
Kolorado universitete neurologijos mokslų daktaro laipsnį bandantis apsiginti vaikinas turėjo 4 legaliai įsigytus ginklus – pusiau automatinį šautuvą, itin galingą šratinį šautuvą bei porą ir Lietuvos ginkluotosiose pajėgose naudojamų „Glock“ pistoletų. Be to, J. Holmesas vilkėjo neperšaunamą liemenę, kojų, rankų bei kaklo apsaugas ir buvo užsidėjęs dujokaukę. Anot įvykio vietoje dirbusių pareigūnų, norint nukauti taip pasiruošusį užpuoliką prireiktų ne vienos kulkos.
Ginklų kontrolės skirtumai Europoje ir Jungtinėse Valstijose milžiniški. Norintiems įsigyti ginklą Kolorado valstijoje, kurioje įvyko tragiškos žudynės, nereikia jokių specialių testų, kursų ar leidimų. Valstijos įstatymai paslėptą pistoletą leidžia nešiotis beveik visur, kur nėra specialių tai draudžiančių ženklų. Sunkiai suvokiamas ir požiūrio į ginklų kontrolę skirtumas. Praėjus vos parai po tragedijos Auroros kino teatre, Kolorado ginklų savininkų grupės vadovas Luke’as O’Dellas pareiškė, kad aukų būtų buvę mažiau, jei tarp žiūrovų kas nors būtų turėjęs ginklą: „Jei paprasti įstatymus gerbiantys piliečiai galėtų nešiotis pistoletą visur, galima spėti, kad kažkuris iš jų būtų ėmęsis veiksmų ir sustabdęs žudiką.“ Panašios nuomonės laikėsi ir JAV Atstovų rūmų narys iš Teksaso Louie Gohmertas, TV kanalo CBS naujienų tarnybai teigęs, jog aukų būtų išvengta, jei bent keli žmonės kino salėje būtų turėję ginklą ir galėję atsakyti ugnimi į ugnį.
Kitokios nuomonės buvo Niujorko meras, didelis griežtos ginklų kontrolės šalininkas, Michaelas Bloombergas. Meras, išreikšdamas užuojautą aukų artimiesiems, užsiminė, kad galimybė lengvai įsigyti ir nešiotis ginklą nusinešė ne vieną gyvybę. „Gal jau laikas kandidatams į prezidentus pareikšti ir savo nuomonę dėl griežtesnės ginklų kontrolės? Tai neabejotinai yra opi mūsų šalies problema, o rinkėjai turi teisę išreikšti savo nuomonę balsuodami rudenį“, – į tragediją politinio prieskonio įbėrė M. Bloombergas.
Tačiau abu kandidatai į prezidentus – Mittas Romney ir Barackas Obama – vengė smarkiai klibinti prieštaringą problemą, mat JAV visuomenė dėl ginklų kontrolės pasidalijusi beveik po lygiai, tad labai aiški politikų nuomonė šiuo klausimu gali kainuoti itin svarbius rinkėjų balsus. Vis dėlto griežtos ginklų kontrolės lobistų grupė „Brady Campaign“ sukritikavo dabartinį JAV vadovą B. Obamą dėl neveikimo. „Prezidentui trūksta tvirtos nuomonės dėl ginklų kontrolės klausimo, – teigė „Brady Campaign“ viceprezidentas Dennisas Heniganas. – Nors prezidentas sugriežtino ginklų savininkų kontrolės įstatymus, pažadai atnaujinti automatinių ginklų draudimą nebuvo ištesėti.“
Ironiška, tačiau nors kasmet Jungtinėse Valstijose pasitaiko beprasmių žudynių, susijusių su teisėtai įgytais ginklais, visuomenės nuomonė šiuo klausimu linksta liberalesnės ginklų kontrolės naudai. Nuomonės tyrimų bendrovės „Gallup“ tyrimo duomenimis, griežtesnės ginklų kontrolės šalininkų gretos sumažėjo nuo 78 proc. 1990-aisias iki 44 proc. 2011-aisiais. Anot griežtesnės kontrolės šalininkų, visuomenės nuomonę smarkiai veikia ginklus gaminančių kompanijų lobistai, tokie kaip NRA (angl. National Rifle Association). Šios lobistų grupės biudžetas 2010 m. siekė net 307 mln. JAV dolerių – net 10 kartų daugiau nei griežtos ginklų kontrolės šalininkų.
Pasisakantieji už ginklo turėjimo laisvę dažnai apeliuoja į kultūrinės JAV tapatybės pamatus, mat teisė turėti pistoletą savigynai siejama su JAV nepriklausomybės kovomis, kai pirmieji mūšiai su britų armija vyko naudojant beveik vien nuosavą ginkluotę. Negana to, Laukinių vakarų patirtis ištisoms kartoms įskiepijo ginklo kaip nuosavybės ir asmeninės gerovės gynybos priemonę. Tarp JAV ginklų gerbėjų paplitęs posakis „Ginklai nežudo žmonių, žmonės žudo žmones“ skamba išties gražiai ir gal leistų įtikėti jų teisumu, jei ne kraupi žmogžudysčių statistika. Juolab kad žmones žudo ginkluoti žmonės.
JAV pirmauja tarp išsivysčiusių šalių pagal žmogžudystes, kurios įvykdytos naudojant šaunamąjį ginklą. 2009 m. Jungtinėse Valstijose šimtui tūkstančių gyventojų teko 3 šaunamuoju ginklu įvykdytos žmogžudystės, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, kurioje galioja itin griežti ginklų kontrolės įstatymai, šis skaičius buvo 40 kartų mažesnis ir siekė 0,07. Jungtinių Tautų duomenimis, 65 proc. visų žmogžudysčių JAV įvykdoma naudojant šaunamuosius ginklus (Baltijos šalyse šis skaičius neviršija 20 proc.) – tai vienu procentiniu punktu mažiau nei politiškai nestabilioje Zimbabvėje.
Žinoma, Jungtinės Valstijos nėra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje pasitaiko nekaltus žmones žudančių psichopatų, antai vos prieš metus pasaulį sukrėtė žudynės Norvegijoje, kuomet Andersas Breivikas nužudė 77 žmones. Vis dėlto Norvegijoje žmogžudysčių skaičius vienas mažiausių pasaulyje (mažiau nužudymų būna tik Japonijoje ir Austrijoje). Tuo tarpu Jungtinės Valstijos šiame sąraše dalijasi vieta kartu su tokiomis šalimis kaip Ukraina ar Tailandas. Galiausiai, lengvai pastebimas ryšys tarp galimybės įsigyti ginklą ir žmogžudysčių skaičiaus. Nesunku nuspėti, kad įniršio akimirką ginklas po ranka niekada nebūna kaip saugumo garantas. Priešingai – jis gali tapti mirtį sėjančiu įrankiu.
