Nepatenkintiems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos sprendimais gyventojams veikiausiai sutrumpės kelias į teismą, tačiau tikėtis, kad dokumentuose lengviau atsiras įrašas apie didesnį ligotumą, garantuojantis ir didesnę valstybės išmoką, neverta.
Naikins Ginčų komisiją
Naujasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktorius Manfredas Žymantas teigia, jei Seimo sprendimu nuo kitų metų pradžios nebeliks prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiančios Ginčų komisijos, NDNT įsteigtas Skundų nagrinėjimo skyrius dirbs lygiai taip pat principingai.
„Dabar panašią funkciją atlieka mūsų Vidaus kontrolės skyrius. Tačiau nepatenkintas mūsų tarnybos sprendimu žmogus negali iš karto kreiptis į teismą. Mūsų įstaigos sprendimą jis turi apskųsti Ginčų komisijai ir, jeigu jo netenkina ir jos sprendimas, tik tada gali kreiptis į teismą. Tai užtrunka nemažai laiko. Taigi panaikinus Ginčų komisiją apskundimo mechanizmas sutrumpėtų, tačiau ginčo sprendimo rezultatams tai neturės jokios įtakos“, – paaiškino jis.
Vyriausybė jau pritarė, kad NDNT tarnyba taptų privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Planuojama, jog neįgalumo ir darbingumo lygį nustatys ir sprendimus šiuo klausimu, taip pat dėl specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio priims teritoriniai tarnybos skyriai. NDNT nedalyvaus teritoriniams skyriams priimant sprendimus.
M. Žymantas teigia dėsiąs visas pastangas, kad žmogaus neįgalumo ir darbingumo lygio vertinimui kuo mažiau įtakos turėtų vertinančio specialisto subjektyvumas.
„Viskas turi būti sudėliota į klausimynus, sveikatos būklės vertinimo skales ir t. t. To paties asmens sveikatos bylą nuvežus į Panevėžio skyrių ir Klaipėdos darbingumo ir neįgalumo vertinimas neturi skirtis arba paklaida gali būti minimali“, – kalbėjo NDNT vadovas.
Pakeičia mažai sprendimų
Per 2014 metus į NDNT dėl darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių arba profesinės reabilitacijos poreikių nustatymo iš viso kreipėsi 114 tūkst. 364 asmenys. Panevėžio teritoriniame skyriuje pernai aptarnauta 6 tūkst. 370 asmenų.
M. Žymantas teigia, kad nelikus Ginčų komisijos gyventojams tik sutrumpės kelias iki teismo ir valstybė sutaupys pinigų. U. Mikaliūno nuotr.
NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje išnagrinėta 150 skundų dėl panevėžiečių specialistų priimtų sprendimų, pakeisti 7.
Per metus Ginčų komisija iš visos šalies gauna apie 500 skundų, išnagrinėja 400, tačiau pakeičiama tik nedidelė dalis – iki 12 proc. tarnybos teritoriniuose skyriuose priimtų sprendimų. Pavyzdžiui, pernai ir užpernai Ginčų komisija pakeitė tik po 2 panevėžiečių gydytojų sprendimus.
Pašnekovo teigimu, dažniausiai teritorinių skyrių sprendimai būna tik šiek tiek pakoreguojami. Tarkime, nustatyto netekto darbingumo procentas sumažinamas ar padidinamas 5 procentais.
„Suprantu, kad žmonės kreipiasi su dideliais lūkesčiais. Tačiau jie turėtų suprasti, kad gydytojai privalo vadovautis neįgalumo ir darbingumo nustatymo metodikomis. Pavyzdžiui, žmogus sirgo kelio artroze, jam buvo susidėvėjęs kelio sąnarys. Dėl šios priežasties jis sunkiai judėjo, jo darbingumas buvo gana ribotas. Po sėkmingos sąnario endoprotezavimo operacijos kelio nebeskauda, padidėjo judrumas. Logiška, kad žmogaus darbingumas turėtų būti didesnis. Tačiau jis pats taip nemano. Jam atrodo, kad jeigu jau atlikta tokia operacija, vadinasi, jis luošas ir turi būti pripažintas neįgaliu. Kita vertus, visuomenei nelengva pakeisti iš anų laikų atėjusią nuostatą, kad medikus galima paveikti, bet aš keliu sau uždavinį ją pakeisti“, – „Sekundei“ teigė M. Žymantas.
Paklaustas, kaip savo pavaldiniams prisakė elgtis, jeigu pas juos pacientas ateis su gėlėmis ir saldainiais, NDNT direktorius atsakė, kad jie nuraminti nekviesti policijos. M. Žymantas jiems priminė, kad tokios padėkos negali turėti įtakos priimant sprendimą vertinant paciento neįgalumą ir darbingumą.
NDNT vadovas sakė, jog kolegų prašęs nuoširdžiau bendrauti su pacientais jiems suprantama kalba, ne medicininiais, juolab lotyniškais terminais, paaiškinti, kodėl priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.
Kaip žinoma, gyventojai aptarnaujami teritoriniu principu, tačiau jeigu jie dėl kokių nors priežasčių nenori kreiptis į savo teritorinį skyrių, gali važiuoti į Kauną, Vilnių ar kito miesto teritorinį skyrių. Šiuo metu Lietuvoje veikia 24 teritoriniai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos skyriai.
Pacientų sveikatos bylos specialistams paskirstomos rotacijos principu. Pakartotinai į NDNT skyrių atėjusio asmens bylą vertina kiti specialistai. Neįgalumą ir darbingumą nustatantys specialistai dažnai dirba ir poliklinikose, ligoninėse. Pasak M. Žymanto, jie turėtų nusišalinti vertinant savo paciento neįgalumą ir darbingumą.
Savo ruožtu NDNT atlieka planinę teritorinių skyrių kontrolę – atrenka bylas ir tikrina, ar priimti teisingi sprendimai. Neplaniniai patikrinimai atliekami gavus skundą.
Prognozuoja, kad padaugės besikreipiančiųjų
NDNT vadovo teigimu, į juos žmonės kreipiasi turėdami vieną tikslą – gauti valstybės išmokas. Kuo šalyje sudėtingesnė ekonominė situacija, tuo daugiau besikreipiančiųjų, tuo daugiau skundų dėl teritorinių skyrių priimtų sprendimų.
„Bet sprendimų pakeičiama tiek pat nedaug“, – pabrėžė jis.
M. Žymantas teritorinius skyrius įspėjo antroje metų pusėje ruoštis galimam pacientų antplūdžiui. Mat Seimas pakeitė Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tvarką. Nuo kitų metų pradžios žmonės, turintys PSD įmokų skolų, PSDF biudžeto lėšomis mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis galėtų naudotis tik šias skolas sumokėję, bet ne daugiau kaip už 5 metus. Įstatymo projekte numatoma, kad ši nuostata nebūtų taikoma asmenims, kurių skolos suskaičiuotos už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo.
Pasak jo, dalis gyventojų sieks, kad jiems būtų nustatytas neįgalumas ar didesnis nedarbingumo lygis, kad jie būtų draudžiami valstybės lėšomis.
Inga SMALSKIENĖ
