„Švyturio-Utenos alaus“ administracija įrodinėja, kad profesinių sąjungų lyderių organizuotam streikui slaptu balsavimu esą pritarė 107 gamybos padalinio darbuotojai – 22,7 proc. visų įmonės dirbančiųjų.
Profesinės sąjungos ketina skųsti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad alaus daryklos „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojų planuotas streikas – neteisėtas, nes darbdaviai vykdė kolektyvinę sutartį.
Apygardos teismas sprendime konstatavo, kad kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp darbuotojų ir įmonės, yra galiojanti ir vykdoma.
„Tarp šalių derybų keliu nepasiektas bendras susitarimas dėl atlyginimų nedaro kolektyvinės sutarties negaliojančia ir nereiškia jos pažeidimo ar nesilaikymo“, – rašoma Klaipėdos apygardos teismo pranešime spaudai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis Darbo kodekso nuostatomis kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu šios sutarties laikomasi.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad 2009 m. kovą konferencijoje darbuotojai ir „Švyturys-Utenos alus“ susitarė, jog atlyginimai už 2008 ir 2009 metus nebus didinami, o už 2010 metus įmonė derybų metu pasiūlė pakelti atlyginimus 1,8 proc.
„Toks ir buvo visų profesinių sąjungų reikalavimas“, – paskelbė teismas.
Jis taip pat konstatavo, kad daugeliui darbuotojų tiesiogiai susitarus su darbdaviu dėl darbo apmokėjimo nuostatų, reglamentuojančių darbo užmokesčio pakėlimą, sustabdymo, profesinė sąjunga, atstovaudama darbuotojus, neteko teisės reikalauti iš darbdavio susitarti dėl to, dėl ko darbuotojai susitarė patys.
Be to, Klaipėdos apygardos teismas pripažino birželio 9 ir 10 dienomis „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojų susirinkimo balsavimo rezultatus dėl pritarimo skelbti streiką gamybiniame padalinyje neteisėtais.
Skundžiasi negalintys derėtis dėl didesnių algų
„Teismas patvirtino tai, kuo buvome tikri nuo pradžių – mes laikomės kolektyvinės sutarties ir darbuotojams užtikriname tikrai geras darbo sąlygas. Tikime, kad toks teismo sprendimas nuramins įtampą bendrovėje ir paskatins profesines sąjungas susėdus už derybų stalo rasti civilizuotą šio ginčo sprendimą“, – sprendimą komentavo bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Tuo tarpu „Švyturio“ profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas neslėpė nusivylimo: „Iš tiesų teismas pasisakė, kad Lietuvoje derėtis dėl didesnių atlyginimų negalima.“
Teismo nuomone, „Švyturys-Utenos alus“ vykdė kolektyvinę sutartį, nes sutiko atlyginimus padidinti 1,8 proc. – beveik dešimt kartų mažiau, nei reikalavo profesinės sąjungos.
„Teisėjai nustatė, kiek turi būti keliami bendrovės darbuotojų atlyginimai. O patys darbuotojai susitarti su darbdaviu neturi teisės. Apskritai šiuo sprendimu draudžiamos derybos su įmonės administracija, – komentavo R.Tamošauskas. – Keista, kad vien darbdavio pasiūlymo didinti atlyginimus pakanka konstatuoti, jog „Švyturys-Utenos alus“ vykdo kolektyvinę sutartį“.
Pašnekovas pabrėžė, kad iš tiesų atlyginimai nebuvo pakelti. Kolektyvinėje sutartyje yra numatyta, kad darbo užmokestis turi būti keliamas ne mažiau nei siekia vidutinė metinė infliacija. Būtent tiek – 1,8 proc., – alaus daryklos administracija ir sutiko didinti atlyginimus.
R.Viršilas pripažino, kad pelningai dirbanti bendrovė turi dalintis sėkme su savo darbuotojais: „Mes siūlėme kelti atlyginimus net didesniu nei pernai metų infliacija dydžiu, nors ne vien infliacijos dydis pagal sutartį yra sąlyga peržiūrėti atlyginimus“.
R.Tamošauskas taip pat tvirtino, kad kolektyvinė sutartis netrukdo derėtis dėl didesnio atlyginimų kėlimo.
„Mes tą ir darėme. O kai kilo ginčas, pradėjome bylinėtis, – sakė R. Tamošauskas. – Tačiau teismas laikosi nuomonės, kad profsąjungos privalėjo sutikti su bet kokiu ponų siūlymu. Tai gal dar ir ranką turėjome pabučiuoti?“
Profesinės sąjungos baiminasi, kad toks sprendimas gali virsti precedentu ir nagrinėjant kitus ginčus teisme, todėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ketina apskųsti.
Galutinis žodis – teismo
Darbo teisės specialistas, advokatas Tomas Bagdanskis sakė negalintis komentuoti teismo nutarties, nes nesąs susipažinęs su motyvais. Tačiau jeigu teismas nusprendė, kad kolektyvinė sutartis vykdoma, skelbti streiko profesinės sąjungos negali.
„Jeigu teismas paskelbė, kad ji vykdoma, vadinasi, profesinės sąjungos nepateikė pakankamai įrodytų, apginančių savo poziciją. Toliau ją galima ginti teisinėmis priemonėmis tik apskundžiant sprendimą“, – sakė advokatas ir pastebėjo, kad alaus daryklos ir profsąjungos ginče argumentus neretai gožia emocijos.
Kolektyvinė sutartis, anot jo, gina ir darbuotojų, ir darbdavių interesus. Jeigu profesinėms sąjungoms atrodo, kad sutartimi negalima apginti darbuotojų interesų, tai ją reikia keisti.
„Jeigu derybos dėl atlyginimų būtų paliktos tik darbuotojų ir darbdavių susitarimui, tai atsirastų nemažai piktnaudžiavimo. Galutinį žodį dėl tokio ginčo vis tiek turėtų tarti teismas“, – pridūrė T.Bagdanskis.
