Politikai puoselėja skirtingus planus, kaip sumažinti šilumos kainas gyventojams.
Energetikos ministerija ir šalies savivaldybių atstovai vis dar regi skirtingas vizijas, kaip sumažinti šildymo kainas Lietuvoje. Konferencijoje „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje?“ savivaldos atstovai kaltųjų dėl didelių šilumos kainų siūlė ieškoti Vyriausybėje, o ministerijų atstovai kritikavo savivaldybių neūkišką požiūrį. Tačiau nei vieni, nei kiti artimiausiu metu nepažadėjo gerų naujienų šilumos vartotojams.
Sostinės meras Artūras Zuokas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė tvirtino, jog šilumos kainų problemos suverčiamos ant savivaldybių pečių. Tačiau, pasak R. Žakaitienės, savivaldybės neturi didesnės įtakos kainoms, kadangi jas vėliau vienašališkai nustatyti gali Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
A. Zuokas taip pat tvirtino, kad savivaldybės turėtų turėti daugiau galios reguliuodamos šildymo kainas, o tik tada būtų galima reikalauti ir didesnės jų atsakomybės. Tačiau įnirtingi sostinės valdžios siūlymai mažinti šildymo išlaidas didinant elektros kvotą Vilniaus termofikacinėje elektrinėje konferencijoje dar kartą sulaukė Energetikos ministerijos atstovų priekaištų.
„Tai gali būti gudrus, gal net ir klastingas pasiūlymas. Pagal dabar galiojančią reguliacinę aplinką, gavus kvotą, visa nauda liktų „Vilniaus energijai“, – teigė energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas. Jo teigimu, pagal dabartinę metodiką tik 40 procentų iš elektros naudos būtų galima nukreipti šilumos kainai mažinti. Likę 60 procentų, tai yra, dešimtys milijonų litų, liktų paties tiekėjo dispozicijoje.
Energetikos viceministras konferencijoje dar kartą pristatė planus mažinti šilumos kainą, perteklines „Lietuvos energijos“ dujas perleidžiant termofikacinėms elektrinėms. Tačiau tokį pasiūlymą yra sukritikavusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pareiškusi, kad ministerijos siūlomos priemonės yra neįmanomos. Kokiomis ilgalaikėmis priemonėmis ketinama mažinti šilumos kainas, viceministras neatskleidė. Jis tik paminėjo rengiamą Šilumos ūkio pertvarkos koncepciją ir naują Šilumos ūkio įstatymo projektą.
Viceministras taip pat tvirtino, kad Seimo praėjusią savaitę priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos esą leis jau šį sezoną sumažinti šildymo išlaidas gyventojams. Daugiausiai šiluma, ministerijos skaičiavimais, turėtų pigti Kaune – apie 7,2 procento. Vilniečiams centralizuotai tiekiamas šildymas šį sezoną turėtų būti 6,7 procento pigesnis.
Vis dėlto K. Žilėnas pripažino, kad šilumos kaina gyventojams pagal jų perkamąją galią yra pernelyg didelė. „Nesame visko padarę, kas sąlygotų, kad kainos mažėtų“, – teigė viceministras.
Biokurui tikisi ES lėšų
Konferencijos dalyvių nuomonės išsiskyrė ir dėl biokuro naudojimo. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės R. Žakaitienės teigimu, vieno megavato biokuro katilo statybos kaina siekia 1 milijoną litų, o dujų kaina esą kelis kartus mažesnė. Be to, pasak R. Žakaitienės, be valstybės ar ES paramos investicijos į biokurą atsipirks tik po 6-7 metų.
Specialistai skaičiuoja, kad dujų katilus perdaryti į biokuro katilus šaliai kainuos apie 300–400 milijonų litų. Energetikos viceministras negalėjo pasakyti, ar bent dalis šios sumos jau įtraukta į programą, kurią ketinama teikti Europos Komisijai siekiant struktūrinių fondų paramos 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu. Pasak K. Žilėno, tuo turi rūpintis Ūkio ministerija.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas pareiškė, kad iki šiol į biokurą investuota tik apie 0,15 milijardo litų europinių lėšų, o, pavyzdžiui, vandentvarkai skirta ES lėšų suma siekia 2 milijardus litų.
Užkliuvo suskystintų dujų terminalas
Vilniaus meras A. Zuokas tvirtino, kad pirmiausia mažinti šilumos kainą reikėtų vartojant mažiau šilumos – tai neatsietina nuo būsto renovacijos – ir turėti didesnį skirtingų kuro rūšių pasirinkimą.
„Tik trečioje vietoje reikėtų kalbėti apie didesnius gamybos pajėgumus“, – pareiškė A. Zuokas, sukritikavęs suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą. Mero teigimu, šis projektas stabdo biokuro plėtrą.
Pasak sostinės mero, įgyvendinus biokuro programą šilumos būtų suvartojama apie 300 milijonų kubinių metrų dujų per metus.
„Dabar man kyla klausimas: jeigu yra verslo planas, pagal kurį reikia pastatyti 2,5 milijardo kubinių metrų dujų per metus (tokio pajėgumo planuojamas terminalas – IQ.lt), iš jo atimkime beveik 700 milijonų kubinių metrų, tai kažkieno verslo planas turėtų sugriūti“, – sakė A. Zuokas.
