Prabilo žodžiais iš
praeities
Spalvingai, triukšmingai ir oriai prasidėjo reikšmingiausia panevėžiečiams metų šventė – Panevėžio gimtadienio fiesta. Žodžiais iš praeities į susirinkusiuosius miesto širdyje Laisvės aikštėje prabilo Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras, savo rašte Ramygalos klebonui pirmą kartą paminėjęs Panevėžio vardą, bei dabartinis miesto šeimininkas meras Vitas Matuzas. Metropolio gyventojams į dangų kilo ne tik fejerverkai – trijų dienų renginių maratono pradžią pažymėjo lygiai 18 val. visose miesto bažnyčiose penkioms minutėms sugaudę varpai.
„Didėja investicijos į verslą ir pramonę, vykdomi ambicingi projektai – ir visa tai tam, kad kiekvienam Panevėžyje būtų saugu, patogu ir gera gyventi“, – dėkodamas panevėžiečiams už palankumą ir meilę miestui bei sveikindamas su gimtadieniu pabrėžė V.Matuzas.
Tiek žvaigždžių, kiek ketina pasirodyti šiame miesto gimtadienyje, Panevėžyje dar nėra buvę. Trijų dienų fiestą vakar pradėjo profesoriaus Donato Katkaus vadovaujamas Šv.Kristoforo orkestras. Į solidų koncertą susirinko pati įvairiausia publika – nuo ekscentriškojo jaunimo iki garbaus amžiaus panevėžiečių. Šventės organizatoriai prognozuoja, kad per šį savaitgalį miesto gimtadienyje apsilankys bent 60 tūkstančių svečių.
Šventė be šampano ir
torto
Trečius metus Panevėžiui gimtadienį rengiančios viešosios įstaigos „Jokastė“ direktorės Zitos Bareikienės teigimu, šis gimtadienis bus vienas brangiausių iki šiol Panevėžyje organizuotų renginių.
Panevėžiečiams įspūdingą programą su pasaulinio garso Lietuvos žvaigždėmis rengusios įstaigos vadovė pripažino, jog šiais metais dėl miesto Tarybos įvesto „sausojo“ įstatymo, draudžiančio šventėje pardavinėti alkoholį, buvo itin sudėtinga pritraukti rėmėjų.
„Aš savo gimtadienio neįsivaizduoju be šampano, vyno ar brendžio. Suprantu, kad gal ir panevėžiečiams norėtųsi po atviru dangumi pasėdėti prie bokalo alaus. Bet Tarybos sprendimas mums yra įstatymas. Pelnu galės džiaugtis aplinkui alkoholiu prekiaujančios kavinės“, – pastebėjo Z.Bareikienė. O šventėje po „Utenos“ alaus skėčiais susėdusiems panevėžiečiams teks gurkšnoti nealkoholinius gėrimus arba atsineštus svaigalus.
Šie metai – pirmieji, kai gimtadienį panevėžiečiai švęs ne tik be šampano, bet ir be torto. Kasmet šventės svečiams tortą dovanojantys verslininkai šį kartą prie fiestos nenorėjo prisidėti.
Pirmieji šventė
mažiausieji
Šventinė dvasia po miestą pasklido jau nuo vidudienio – tradiciškai Laisvės aikštėje suplevėsavus miesto vėliavai, palydėtai trijų salvių.
Oficialioji šventės dalis paskendo vaikų klegesyje. Pasižiūrėti vėliavos pakėlimo, pasiklausyti tautiškos giesmės ir karių salvių daugiausia atėjo miesto mokyklų mokinių.
Jie miestui net ir dovaną parengė – Panevėžio pradinė mokykla Laisvės aikštėje pastatė 400 spalvotų popierinių kolonų labirintą.
„Labirintas – tai kelio ieškojimas. Kiekvienas į jį įlindęs turi surasti savo svajonę“, – didelio statinio reikšmę bandė aiškinti mažieji menininkai.
Tokią dovaną Panevėžio gimtadieniui mokiniams padėjo paruošti visa mokyklos bendruomenė. Pradinės mokyklos mokytojai, moksleiviai ir tėvai šį savo projektą pavadino „Mūsų žydintis miestas“.
Atsidėkodamas už tokias pastangas miesto vaikus, taip pat ir kitus šventės svečius sveikino miesto meras Vitas Matuzas. Jis susirinkusiesiems palinkėjo geros šventės ir pakvietė visą minią nužingsniuoti iki Panevėžio įkūrėjo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro paminklo. Čia, skambant Panevėžio pučiamųjų orkestro „Garsas“ melodijoms bei šokant profesionalioms šokėjoms, miesto vadovas prie paminklo padėjo gėlių puokštę.
Visą renginį merą lydėjusi vaikų minia po oficialiosios dalies panoro kartu su juo nusifotografuoti bendrai nuotraukai. Vienas per kitą prie V.Matuzo besiveržiantys mažieji Panevėžio gyventojai siekė paspausti ranką dabartiniam miesto globėjui.
„Va čia tai šventė!“ – džiaugėsi meras po tokio netikėto vaikų dėmesio.
Atidengtas akmuo
Pasibaigus oficialiai gimtadienio daliai visas miestas ėmė ruoštis kitų renginių maratonui. Laisvės aikštėje savo prekyvietes ėmė įsirenginėti šventės lauko prekybininkai. Duris dar plačiau atvėrė kavinės, laukiančios šventiškai nusiteikusių miestiečių. Dalis jų taip ir liko iki vakaro šurmuliuojančioje aikštėje laukti šventės pradžios koncerto, kiti gi pasuko į įvairiose Panevėžio vietose rengiamus kultūrinius renginius.
Miesto istorijai svarbus renginys vyko Senamiesčio gatvėje. Čia atidengtas paminklinis akmuo, skirtas pirmosios Panevėžio bažnyčios pastatymo 500 metų jubiliejui. Į istorinę vietą susirinkę senamiestiečiai pravedė simbolinę istorijos pamoką. Meninei daliai atstovavo buvęs panevėžietis dailininkas Vilius Puronas. Jam teko garbė meniškai apipavidalinti paminklinį akmenį, ant kurio pavaizduota miesto schema.
„Gimiau Senamiestyje ir didžiuojuosi, kad savo darbu galėsiu suvirpinti savo kraštiečių širdis. Man šis akmuo svarbus ir kaip panevėžiečiui, ir kaip dailininkui, nes ant jo kaliau ne įrankiais, bet širdimi“, – savo indėliu gimtajam miestui džiaugėsi Šiauliuose šiuo metu gyvenantis menininkas.
Paminklinį akmenį pašventino Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Jis susirinkusiems vaikams priminė, kas buvo daroma šioje sakralinėje vietoje prieš 500 metų. Todėl dvasininkas pakvietė susirinkusiuosius bendrai maldai.
Šiuolaikinės politikos pamoką dėstė miesto meras V.Matuzas. Jis gyrė senamiestiečių iniciatyvą pagerbti seniausią Panevėžio vietą ir teigė, kad svarbiausia žinoti savo tikslą ir jo aktyviai siekti.
Istorines žinias iš senųjų Lietuvos metraščių bei istorijos leidinių skaitė aktorius Petras Kežys. Sakralinę giesmę pirmosios bažnyčios garbei sugiedojo solistė Regina Juškienė.
Pagerbti tvarkingiausi
miestiečiai
Būrelis teatro mėgėjų būriavosi „Galerijoje XX“, kur vyko Panevėžio lėlių vežimo teatro lėlių paroda. Čia eksponuojamos visos teatro istorijoje turėtos lėlės.
Dailės galerijoje atidaryta ir Panevėžio dailininkų paroda „Panevėžio dailės dienos 2007“. Tai tradicinis, nuo 1999 metų vykstantis renginys. Jo metu mūsų menininkai pristato pastarųjų dvejų metų kūrybą. Rugsėjo 30-ąją – parodos uždarymo dieną – bus paskelbtos geriausiojo ir populiariausiojo 2006-2007 metų Panevėžio dailininko nominacijos.
Savo valdos tvarka besirūpinantys miestiečiai rinkosi į 2007 metų gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurso nugalėtojų apdovanojimus. Konkurse dalyvavo 11 dalyvių – įstaigų, daugiabučių namų savininkų bendrijų, privačių namų valdų savininkai. 2500 litų prizu už gražiausią namų aplinką apdovanota Albinos ir Petro Garbauskų šeima. Likusieji konkurso dalyviai paskatinti 400 litų premijomis.
Šventinis savaitgalis
Panevėžio 504-ojo gimtadienio renginiai dar tęsis dvi dienas. Panevėžiečių bei jų svečių šį savaitgalį dar laukia senųjų amatų mugė, triukšmingi jaunimo renginiai, vyks miesto bendruomenių vakaronės, įsimylėjėlius priglaus Meilės skveras Elektros gatvėje.
Varžybas, konkursus ir festivalius ruošia miesto teatrai ir muzikiniai kolektyvai.
Šventės kulminacija – šeštadienio vakarą rengiamas didysis gimtadienio koncertas, kuriame koncertuos aktoriai bardai. Renginį vainikuos III Baltijos šalių teatralizuotas fejerverkų festivalis.
Paskutinę šventės dieną netradicinę staigmeną žada pateikti miesto dvasininkai, medikai, politikai ir aktoriai. Tarpusavyje jie ruošiasi susikauti krepšinio aikštelėje.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Trijų dienų fiestos pradžią paskelbė du
miesto šeimininkai – Panevėžio įkūrėjas Didysis Lietuvos kunigaikštis
Aleksandras ir miesto meras V.Matuzas.
