Didžiausias metų renginys – miesto gimtadienio šventė – sutraukė minias žmonių. Nors organizatoriai nerimavo, ar pavyks turint triskart mažesnį biudžetą nei pernai sukurti ne prastesnį renginį, koncertų ir atrakcijų lavina pranoko visus lūkesčius. Kaip panevėžiečiai ir miesto svečiai šventė Aukštaitijos sostinės 509-ąjį gimtadienį?
Į mugę – kaip į parodą
Didžiausias metų renginys – Panevėžio 509-asis gimtadienis – per tris šventines dienas sutraukė minias panevėžiečių ir miesto svečių. Nors organizatoriai nerimavo, ar pavyks turint triskart mažesnį biudžetą nei pernai sukurti neką prastesnę šventę, o lietus ne kartą grasinosi ją sugadinti, linksmybių ir pramogų netrūko: šventės dalyviai turėjo ir kur akis paganyti, ir patys dalyvauti daugybėje renginių.
Įvairių atrakcijų ir pramogų buvo tiek daug, kad visur suspėti buvo sunku, tad nuo ryto iki vėlumos miestas tiesiog virte virė. Jau nuo ankstaus ryto Senvagėje, Laisvės aikštėje ir Kranto gatvėje pastatytose palapinėse tautodailininkai, įvairūs amatininkai ir prekeiviai kvietė į mugę. Čia užsukti viliojo ne tik nosį kutenantis rūkytų mėsos gaminių, čia pat kepamų šašlykų, kitų skanėstų kvapas, nuostabą ir susižavėjimą keliantys rankų darbo papuošalai, suvenyrai, drabužiai bei aksesuarai, bet ir kiek netradiciniai gaminiai ar paslaugos.
Ypač daug buvo prekeivių, siūlančių įvairias valymo priemones ar virtuvės prietaisus, todėl čia pat buvo pjaustomos dešros ir kopūstai, o išradingiausieji net siūlėsi nuvalyti ir atnaujinti batus. Mugėje buvo galima rasti ir tokių vietų, į kurias gyventojai buvo kviečiami įsigyti įvairių gydomųjų priemonių, pasidaryti masažą ar išsitirti savo biolauką. Daugelis amatininkų, tautodailininkų ir prekeivių į Panevėžį užsuka jau ne pirmą kartą, tad panevėžiečius darosi vis sunkiau nustebinti. Įvairiais mediniais virtuvės įrankiais bei suvenyrais prekiaujantis plungiškis Kazimieras Lukšas teigė, kad neskubama pirkti, o populiariausios prekės – šaukštai, mentelės, cukrinės, suvenyrai.
„Penktadienį buvo liūdna, šeštadienį jautėsi pagyvėjimas, bet ne toks, kokio tikėjomės. Daugiausia perka nedidelius ir pigesnius daiktus. Viską darau pats, tai yra ir mano pomėgis, iš jo pavyksta dar ir uždirbti. O šįkart atvežiau ir draugų darbų – skobtų indų, tik nežinau, ar pasiseks viską parduoti“, – sakė Žemaitijos tautodailininkas.
Muilas iš vienuolio rankų
Jau iš tolo akį traukė netradiciniai papuošalai – savo tėčio iš medžio bei gyvulių ragų gamintomis segėmis, žiedais, pakabučiais ir kitais papuošalais, sagomis prekiaujantis jaunas vyras pasakojo, kad beveik visi praeiviai stabtelėja pasigrožėti, bet retai ką nors perka.
„Dažnas, pamatęs, iš ko visa tai pagaminta, nusistebi, bet kol kas pardaviau labai mažai. Tikriausiai panevėžiečiai dar neturi perkamosios galios. Jeigu mugė būtų Nidoje, jau seniai dalį papuošalų būčiau pardavęs“, – tikino vaikinas.
Kol daugelis prekeivių laukė savo pirkėjų, vos spėjo suktis svečias iš Latvijos. Smalsuolius jis traukė ne tiek savo gaminiais, kiek išvaizda: apsirengęs abitu, ilgus plaukus persijuosęs drobine virve ir ant kaklo pasikabinęs įspūdingą kryžių. Gana sklandžiai lietuviškai vienuolis panevėžiečiams pasakojo, kuo išskirtinis rankų gamybos muilas su gintaro dulkėmis ar laukuose randamomis žolelėmis.
„Nepakalbėsi – nepavalgysi“, – juokavo svečias, paklaustas, iš kur išmoko lietuviškai.
Net suplūkęs pranciškonų vienuolis vieniems siūlė pauostyti įvairiausių rūšių pjaustomo muilo, kvepiančių citrinomis ar bandelėmis kamuoliukų, o dailiosios lyties atstovėms pasakojo, kaip gimsta jo papuošalai.
„Esu kalvis, tad į Panevėžį atvežiau iš vario, žalvario ir kitų metalų nukaltus papuošalus, jais pristatau viduramžių gildijos tradicijas, o muilas yra mano draugo pagamintas“, – „Sekundei“ teigė Dominikonų trečiojo ordino vienuoliu prisistatęs vyras.
Dainuojanti gatvė
Kas akis paganę, o kas ir nusipirkę kokį gardumyną ar suvenyrą, skubėjo į Laisvės aikštę, kur mažieji galėjo pasiausti ant jiems įrengtų laipynių ir sūpynių, pasivažinėti mašinytėmis, stebėti teatralizuotus pasirodymus, o tėvai ir seneliai – sulošti šachmatų partiją ar jėgas išmėginti galiūnų rungtyse.
Ypač daug žmonių sutraukė grojanti ir dainuojanti Ukmergės gatvė. Čia skambėjo ir trankios polkos, ir vaikiškos dainelės, ir bardų eilės. Šauniausieji buvo apdovanoti griausmingais plojimais, o už gerą nuotaiką panevėžiečiai atsidėkojo mesdami monetas į muzikos instrumentų dėželes.
Keturios merginos, įsitaisiusios ant žolės, teigė, kad jos dažnai išeina groti į gatvę, tad joms šis pasirodymas – ne naujiena.
„Kai tik šilčiau, dažnai išeinam į gatvę pagroti ir pinigų užsidirbti. Mums tai didžiulis malonumas ir atsipalaidavimas“, – geros nuotaikos nestokojo Aistė ir Ema. Ukmergės gatvės pradžioje bardų dainas traukiantys Jokūbas ir Gabrielė teigė esantys tikri gatvės muzikantai, kuriems didžiausia motyvacija groti – žmonių šypsenos. Gatvės muzika jaunuoliams yra gyvenimo būdas ir savęs išraiška. „Kai smagu patiems, tai ta gera energija užsikrečia ir aplinkiniai. Tai yra savotiška mažytė scena, kurioje turi vaidini ir tau turi būti smagu. O kai žmonės mums nusišypso, mus tarsi pakrauna gera energija. Paskui ją išdaliname visiems aplinkui“, – kalbėjo duetu save vadinantys jaunuoliai.
Kojos kilnojosi pačios
Patys ištvermingiausi ir daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukę „Nešpėtni bernai“ sugebėjo savo dainomis taip sužavėti publiką, kad daugeliui kojos pačios kilnojosi. Laisvės aikštės prieigos buvo virtusios tikra diskoteka po atviru dangumi: kas šoko, o kas bandė dainuoti su šauniaisiais muzikantais. Tiek jaunimas, tiek ir senjorai neliko abejingi atlikėjų grupei, todėl negailėjo nei pagyrų, nei monetų. „Nesame gatvės muzikantai, bet tenka pagroti ir gatvėje. Svarbiausia – gera nuotaka ir nepamiršti užsidėti šleikų“, – juokavo vaikinai.
Publika „Nešpėtnais bernais“ prisistačiusią grupę paleido tik tada, kai prie Laisvės aikštės atriedėjo šventinė kolona. Vyrukai juokavo, kad kelionei namo pinigų užsidirbo. „Neskaičiavom, bet gal kokius 200 litų ir surinkom, kelionei atgal tikrai užteks. Pietumis mus pavaišino kavinėje, todėl grįšim sotūs ir linksmi“, – šmaikštavo vaikinai.
Į eiseną – su dviračiu
Pagrindiniu šventės akcentu ir masiškiausiu renginiu tapo šventinė eisena Klaipėdos, Vilniaus, J.Basanavičiaus ir Elektros gatvėmis. Šiųmetės eisenos tema – „Su dviračiu į šventę“, todėl daug dalyvių važiavo dviračiais, triratukais, paspirtukais, riedučiais.
Miestas tiesiog pulsavo šventine nuotaika, net tie, kurie negalėjo ateiti į šventę, iš savo kiemų ir namų stebėjo kilometrinę spalvingą koloną. Jos priekyje ėjo miesto valdžios atstovai, svečių iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Nyderlandų delegacijos. Savo išradingumą ir išmonę demonstravo miesto darželiai ir mokyklos, kultūros įstaigos, sporto ir šokių mokyklos, sveikuolių, neįgaliųjų organizacijos, verslo įmonės.
Šventinė kolona akį traukė ne tik savo spalvingumu, gyvybingumu, skambiais šūkiais ir dekoracijomis, bet ir įvairove: kolonoje buvo galima išvysti dviračių transporto priemonių, raitelių su gražuoliais žirgais, tarsi iš pasakos nužengusį Lėlių vežimo teatro vežimą, iš kurio į dangų kilo muilo burbulų dūmai. Vaikus žavėjo karinė sunkioji technika, iš traktorių priekabų krentantis saldainių lietus, greitosios medicinos pagalbos bei ugniagesių gelbėtojų automobiliai su įjungtomis sirenomis.
Anot šventinėje eisenoje dalyvavusio miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus, panevėžiečiai labai šiltai sutiko eisenos dalyvius, tarp kurių nemažai buvo ir svečių iš kitų šalių.
„Šventinėje eisenoje dalyvauti mūsų svečių įkalbinėti nereikėjo, visi mielai prisidėjo. Miesto gimtadienio šventėje dalyvauja Liuneno miesto meras Hansas Štodolikas, Liublino bei Olandijos Huso miesto delegacijos, žymus gruzinų režisierius Vasilis Čigogidzė, kuris stato spektaklius ir Panevėžyje, svečiai iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų šalių“, – vardijo V.Satkevičius.
Galėjo mėgautis alumi
Šeštadienio šventinius renginius baigė vakaro koncertas ir fejerverkai Senvagėje. Nors lietus aptemdė vakarą, geros nuotaikos nesugadino. Po tokių linksmybių sekmadienis buvo kiek ramesnis. Panevėžiečiai ir miesto svečiai galėjo stebėti krepšinio varžybas – savo jėgas išbandė sportiškiausios šeimos, šiuolaikinius šokius, sporto klubų programas, o greičio ir aštrių potyrių mėgėjai – automobilių slalomo varžybas.
Kino mėgėjai buvo pakviesti į VIII respublikinį trumpametražių filmų festivalį „Aš+miestas=kinas 2012“.
Ši miesto šventė išsiskyrė tuo, kad po ilgų diskusijų buvo padaryta išimtis ir Laisvės aikštėje bei senvagėje pastatytose palapinėse buvo leidžiama panevėžiečiams atsigerti alaus. Buvo baiminamasi, kad policijos pareigūnai nespės įkaušusių asmenų tramdyti, tačiau „Sekundės“ kalbinti patruliuojantys pareigūnai tikino, kad padauginusių alkoholinių gėrimų ir nebesiorientuojančių aplinkoje šventės dalyvių bent jau dieną nebuvo.
„Didesnė problema yra ne alkoholio padauginę panevėžiečiai, o itin nekultūringas mūsų jaunimėlis. Išgėrė limonadą ir numetė po kojomis skardinę, o kiti spardo ir praeivius tuo gėrimu taško. Ir kas baisiausia, kad pasakyti jiems nieko negali, o pareigūnai, užtikrinantys tvarką, jų nesudrausmina“, – savo pastabas žėrė į šventinį koncertą atėjusios draugės Janina ir Birutė.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
