Eilinio, 502-ojo, miesto gimtadienio šurmuliui pasibaigus, daugelis panevėžiečių ir miesto svečių dar ilgai prisimins įspūdingą, ne vienam kvapą iš nuostabos užgniaužusį Baltijos šalių margaspalvių fejerverkų festivalį. Galbūt džiaugsis, jog šventes ir panevėžiečiai kasmet mokosi švęsti ne tik linksmiau, bet ir kultūringiau, o gal vis dar varvins seiles iš nuostabos prisiminę, kiek įvairiausių gražių dalykų buvo galima įsigyti įspūdingoje tautodailininkų mugėje, jei tik jų piniginėse būtų buvę ne keli iki atlyginimo likę litai, bet šimtinės – tuomet ir prekybininkams netektų stebėtis, kodėl jų originaliais dirbiniais mugės lankytojai daugiau grožėjosi nei pirko.
Reikia pažymėti, kad nepaisant didžiulių valdžios ir šventės rėmėjų pastangų bei daugumos nuomonės, jog miesto gimtadienio fiesta tikrai pavyko, be to, sulaukė netgi daugiau žiūrovų nei buvo tikėtasi, kelių paprastų miesto gyventojų išsakytos nuomonės negalima nepastebėti: jų manymu, kažin ar reikia kasmet švaistytis dideliais pinigais, jei miestas viso labo švenčia tik eilinį, ne jubiliejinį gimtadienį. Galbūt, anot jų, būtų buvę galima apsieiti ir kuklesnėmis nei 70 tūkst. litų išlaidomis šventei, o pinigų nepagailėti kitiems, daug svarbesniems reikalams.
Ir elgetų miestas
Kad Panevėžys yra ne vien pasiturinčių žmonių miestas, buvo matyti ir pagrindinę šventės dieną: šeštadienį, pasibaigus tarptautinio orkestrų festivalio atidarymui, Laisvės aikštėje, pasidėjęs kepurę, klūpojo Romualdu prisistatęs vyriškis. 53 metų, dažniausiai po balkonu nakvojantis ir į girtuoklį panašus elgeta, atrodo, nuoširdžiai, braukdamas ašarą, dėkojo kiekvienam, kuris, nesvarstydamas, kam bus išleisti jo paaukoti centai, nepagailėjo prašantįjį pradžiuginti taip laukiamais, kad ir menkais pinigais. Kai viena moteriškė, krapštydama piniginę, paklausė Romualdo, kiek jam dar iki alaus trūksta, elgeta garantavo, jog pasirinkęs “kapeikų”, pirks ne gėrimo, bet dešrelių – ir jam norisi valgyti. Tik vyriškis apgailestavo, kad pasilenkiančiųjų prie jo kepurės tądien nebuvo daug.
Ir vis dėlto, sudėjus visus pliusus ir minusus, galima tvirtinti, kad Panevėžio gimtadienio dalyviams bei žiūrovams šventėje buvo linksma. Kaip sakė garbaus amžiaus panevėžietė ponia Irena, Panevėžys anksčiau buvo gūdi provincija, o dabar jis atgimsta kaip reikiant. Nors po vakarinio šventės atidarymo ir koncerto penktadienį šeštadienio rytą žmonių Laisvės aikštėje nebuvo daug, tie, kurie atėjo pasižiūrėti ir pasiklausyti pučiamųjų orkestrų festivalio garsų, liko patenkinti. Tiesa, tokio įspūdingo vaizdo, koks buvo Palangos “Dūdų vasaros” koncerte, jie neišvydo, nes ir aukščiausiai, ant Teismo rūmų laiptų, stovėję žmonės buvo tos nuomonės, jog siauroje ir lygioje erdvėje koncerto klausyti gera, tačiau žiūrėti ne – Senvagėje stebėti puošnius orkestrantus, jų manymu, būtų buvę įdomiau.
Gražuolės aukoti neleido
Tarptautinio pučiamųjų orkestrų festivalio atidarymo parade, 10 val. pradėjusiame pagrindinę šventės dieną, dalyvavo net keli šimtai muzikantų ir dirigentų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos. Lietuvai atstovavo dūdoriai iš Kauno, Šiaulių, Palangos, Utenos, Rietavo ir, žinoma, Panevėžio. Mūsų rajoną garsino Šilagalio, Tiltagalių bei jungtinis Perekšlių ir Sujetų vaikų pučiamųjų orkestras, kuriam, beje, vadovauja moteris – Ligita Bilevičienė. Festivalis neapsiėjo be profesionalių karinių oro pajėgų, Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestrų ir renginio šeimininkų – “Panevėžio garso” muzikantų. Latvijai atstovavo Birzgalės, Estijai – Tartu miesto pučiamųjų orkestrai.
Festivalyje skambėjo ne tik muzika, bet ir sveikinimo miestui kalbos, nors pačio garbingiausio svečio – EBBA (Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos) vadovo J.Dijkstros sveikinimą suprato tik mokantieji angliškai – vertėja be mikrofono išvertė svečio kalbą. Baigiamuoju festivalio akcentu tapo mis rinkimai: kiekvieno kolektyvo vadovas prieš žiūrovus ir komisiją, vadovaujamą Savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, atvedė muzikaliausią savo damą ir paliko ją šypsenomis, elegancija ir šokiu, skambant muzikai, varžytis dėl mis titulo.
Komisijai pasitarus, šis titulas su gėlių puokšte ir tai pažyminčiu raštu atiteko smagiausiai Palangos orkestro šokėjai Simonai. Miesto meras Vitas Matuzas prisiminė, kad senovėje pačią gražiausią merginą aukodavo dievams sudegindami, pasakose – atiduodavo drakonui, tačiau palangiškės meras, tik todėl, kad Panevėžys renkasi naują kryptį, pažadėjo pasigailėti ir niekam neatiduoti. Komisija paskelbė ir Simpatiškiausią festivalio mis: titulas atiteko jauniausiai iš varžovių, Tiltagalių pučiamųjų orkestro “Karsakiškio garsas” muzikantei Žydrūnei Kelpšaitei.
Prekybos vietos nemokamos
Po atidarymo visą dieną orkestrų garsai skambėjo visur – ir ore, ir žemėje, ir prie vandens. Festivalio dalyviai grojo žygiuodami Laisvės aikšte, ant sumaniai gėlių vazonais išpuoštos scenos prie “Panevėžio” viešbučio, kur vyko pagrindinis koncertas, paminklų atidengimo ceremonijose, Senvagėje. Sekmadienį sakralinė orkestrų muzika skambėjo Panevėžio bažnyčiose. Tuo pačiu metu, kai vyko pučiamųjų orkestrų festivalio atidarymas, J.Miltinio dramos teatre buvo atidaryta paminklo Juozui Miltiniui projektų paroda: panevėžiečiai, apžiūrėję konkursui pateiktus daugiau kaip 10 paminklų projektų, skirtų iškiliajam Maestro, galėjo pareikšti ir savo nuomonę.
Savanorių aikštėje, senojoje Ukmergės ir Kranto, į kurią savo rankų darbų atsivežė daugiau nei 100 tautodailininkų ir menininkų iš visos Lietuvos, gatvėse nuo ankstyvo ryto prekyba dar nevyko – pasidairyti, o galbūt įsigyti odinių, stiklo, keramikos ir kitų pačių įvairiausių dirbinių, netgi sėkmę nešančių talismanų, vyno gamybos priemonių, senovinio kremo, buvusioje Vilkmergės gatvėje nusifotografuoti “poniškai” fotografijai, išbandyti malimą girnomis ar nusipirkti gydomųjų žolių, vantų, nuvesti vaikus pažaisti ir pasisupti medinėse sūpynėse šiaudais išklotoje žaidimų aikštelėje ar kitaip papramogauti žmonės rinkosi vangiai – tik įdienojus visos prekybos ir pramogų vietos tapo sausakimšos nuo žmonių, nors pirkėjų antplūdžio dauguma prekybininkų nesulaukė – žmonės pirko daugiausia pigias smulkmenas, o ne įspūdingus, bet brangiai kainuojančius originalius darbus. Beje, nors šiais metais miesto gimtadienio organizatoriai – Savivaldybė ir VšĮ “Jokastė” pirmą kartą suteikė galimybę menininkams prekiauti nemokamai, jų dirbiniai, kaip prisiminė panevėžiečiai, nebuvo pigesni nei ankstesniais metais.
Savi atlikėjai nustebino
Šiemet gimtadienio organizatoriai nusprendė į šventės koncertinį projektą įtraukti kuo daugiau panevėžiečių ir leisti, kad jų atliekama muzika sietųsi su miesto istorija. Nors buvo nemažai manančiųjų, jog šis sumanymas nebus vertas dėmesio, iš tikrųjų miesto muzikantai ir daininkai pasirodė ne prasčiau už respublikinio garso žvaigždes – jų pasirodymų klausėsi ir garsiai gyrė, negailėjo ovacijų daugybė įvairaus amžiaus žiūrovų, įrodydami, jog ir rimta klasikinė intelektuali bei chorinė muzika gali žmones sudominti, pralinksminti ir pakylėti.
Beje, puikiai į Kranto gatvės turgų įsipynė ir miesto meno saviveiklos kolektyvų artistai, į Ukmergės gatvės senovę – miežiškiečių atlikėjų programa.
Mažiau miesto gimtadienio dalyvių dėmesio sulaukė Senvagėje įsikūrę Panevėžio jūrų skautai, kvietę visus nemokamai paplaukioti baidare, jūriniu plaustu, pasimokyti, kaip kurti laužą, teisingai užsidėti gelbėjimosi liemenę. Lietuvos skautijos Panevėžio jūrų skautų tunto “Vėtra” vadovas Stasys Skrebys dėl to nenusiminė – anot jo, svarbiausia – suteikti pramogą miestelėnams ir bent dalį jų supažindinti su skautiškų ABC.
Įvardijo kaip amžiną ambasadorių
Su ypatingu smalsumu ne vaikai, o daugiausia suaugusieji laukė paminklo danų pasakininkui H.K.Andersenui, skirto jo gimimo 200-osioms ir Lėlių vežimo teatro įkūrimo 20-osioms metinėms, atidengimo ceremonijos Lėlių vežimo teatro kiemelyje, todėl 15 val. kiemelis buvo sausakimšas nuo svečių ir tądien prasidėjusio lėlių teatrų festivalio “Lagaminas-7” atidarymo dalyvių. Skulptoriaus Algimanto Vytėno iš bronzos sukurto paminklo iškilmingoje atidengimo ceremonijoje dalyvavo pati Danijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Eva Janson, Danijos kultūros instituto Lietuvoje direktorė Audronė Sabaliauskienė, šiųmečiai H.K.Anderseno ambasadoriai mūsų šalyje Veronika Povilionienė ir Vytautas Kernagis, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas su žmona Jolanta ir sūnumi, apskrities viršininkės pavaduotoja Zita Kukuraitienė, miesto valdžia. Tik laukta garbės ambasadorė ponia Alma Adamkienė renginyje nepasirodė.
Kalbėjusieji užsiminė, jog galbūt kada nors paminklas bus pastatytas ir mūsų Lėlių vežimo teatro sielai Antanui Markuckiui, o miesto meras Vitas Matuzas pabrėžė, kad teatro vadovas savo darbu kartu su teatru jau pasistatė paminklą. Šmaikščiausi iš svečių pasirodė daininkai V.Povilionienė ir V.Kernagis: ponia Veronika į savo dainos pabaigą įterpė Antano vardą, V.Kernagis garsiai prasitarė sklandant gandą, kad bronziniame pasakininko veide galima atrasti ir A.Markuckio veido bruožų. Miesto merui, Seimo pirmininkui ir Danijos ambasadorei atidengus apie 150 tūkst. Lt kainavusį paminklą, susirinkusieji pirmiausia bandė įžiūrėti, ar tik gandas nebus pasitvirtinęs, o V.Kernagis ovacijas siūlė skirti ne tik paminklui, bet ir amžinajam H.K.Anderseno ambasadoriui A.Markuckiui.
Miestas matė ir gyvas, ir spindinčias žvaigždes
Tuoj po šios ceremonijos miesto valdžios ir daugelio garbingų jo svečių laukė dar viena paminklo atidengimo šventė – prie Senvagės pagrindinės mokyklos, prabėgus daugiau kaip 3 metams po garsaus krepšininko, trenerio ir pedagogo Raimundo Sargūno mirties, buvo atidengtas jam skirtas paminklas ir bareljefas, kurio autorius – tas pats A.Vytėnas. Panevėžio krepšinio federacijos organizuotoje šventėje sulaukta dar daugiau garsių žmonių, tarp kurių buvo ir krepšinio legendos Arvydas Sabonis bei Šarūnas Marčiulionis. Tiesa, pastarasis prie garbingiausių svečių kompanijos prisijungė tik asmeniškai per mikrofoną paprašytas V.Matuzo. Renginyje dalyvavo ir R.Sargūno žmona Irena bei dukra Rasa. Nors į ceremoniją pavėlavo į ją kviestas kunigas, paminklas vis dėlto buvo pašventintas. Ceremonijos organizatoriai prisipažino nesitikėję sulaukti tiek daug žiūrovų dėmesio. Tuo džiaugėsi ir Seimo pirmininkas. Anot jo, kai žaidžiamas krepšinis, Lietuva susivienija ir tampa komanda.
Po šeštadienio dienos renginių maratono vakare tūkstantinės žmonių minios plaukė į Senvagę pasižiūrėti, kaip buvo žadama, pirmojo ir išties įspūdingo Baltijos šalių fejerverkų festivalio, kuriame naujausius, madingiausius pirotechnikos stebuklus, koncertuojant Donaldai ir Marijonui Mikutavičiui, demonstravo Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos. Daugiau kaip 20 minučių trukęs žėrinčių įvairiaspalvių girliandų šou danguje miestui atsiėjo apie 100 tūkst. Lt (11 tūkst. Lt tam skyrė Savivaldybė, kitus – rėmėjai). Šiais tūkstančiais siekta nustebinti gimtadienio dalyvius, sukurti jiems nepakartojamą reginį ir tai, atrodo, pavyko – tokių grožybių dar nematę iš nuostabos aikčiojo visi, net ir tie, kurie, kad būtų linksmiau, reginį paaštrino alkoholiu.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Tokio fejerverkų šou Panevėžys iki šiol nebuvo matęs.
