Dvigubai daugiau norinčiųjų mokytis, nei galės jų priimti, jau sulaukė Juozo Balčikonio ir Vytauto Žemkalnio gimnazijos. Tai vienos iš nedaugelio šalies gimnazijų, kuriose dar vykdoma mokinių atranka. Būti gimnazistu Panevėžyje – kol kas dar prestižas. Tačiau iki 2012-ųjų ketinama baigti švietimo tinklo pertvarka mieste turėtų panaikinti mokyklų elitiškumą. Jau nuo kitų metų pradėjus gimnazijoms dygti lyg grybams po lietaus, norint į jas įstoti pakaks turėti bent teigiamus pažymius.
Jaučia apmaudą
V.Žemkalnio gimnazija nuo rugsėjo 1-osios ketina priimti 180 naujokų. Tačiau, pasak direktoriaus Artūro Totilo, jau gauta 250 prašymų. Analogiška situacija buvo ir praėjusiais metais – mokykla geriausius atsirinko iš dvigubai didesnio būrio, nei galėjo priimti. Tradiciškai V.Žemkalnio gimnazijos „donorai“ – „Aušros“, 9-oji vidurinės, Senvagės, Skaistakalnio pagrindinės ir rajono mokyklos.
„Per pastaruosius ketverius metus norinčiųjų pas mus mokytis pastebimai daugėja ir mes reikalavimų kartelę keliame“, – kalbėjo A.Totilas.
Tačiau direktorius prognozuoja, kad toks antplūdis jau po metų kitų gali nuslūgti – mieste padaugės gimnazijų. Tačiau kad dabartinį vardą visos jos pateisins, A.Totilas abejoja.
„Gimnazijos priims visus, turinčius bent jau teigiamus pažymius. Iš tiesų apmaudu, kad prestižinės švietimo įstaigos vardo jos jau nebeturės. Ir mes nebe tokių perliukų sulauksime kaip dabar“, – kalbėjo direktorius. Pasak jo, tokią praktiką jau taikančių kitų miestų gimnazijų vadovai mokyklas suvienodinusia pertvarka nesidžiaugia.
Atranka – kaip į
aukštąją
Norintiesiems rankose laikyti J.Balčikonio gimnazijos brandos atestatą tenka įveikti kone stojimui į aukštąją mokyklą prilygstantį konkursą – į vieną vietą gimnazijoje pretenduoja du moksleiviai. Pusantro šimto mokinių pasiruošusi priimti mokykla jau dabar yra gavusi tris šimtus prašymų.
Praėjusiais metais, anot gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko, į ją atėjo mokytis vaikų iš 29 mokyklų – ne tik panevėžiečių, bet ir iš Šiaulių, Rokiškio, Kupiškio rajonų.
„Gal gimnazijos vardas prideda geresnės auros, išmoko nuosekliai dirbti. Bet stojant į aukštąją vien tai, kad abiturientas baigęs gimnaziją, balų juk neprideda. Mes patys nežinome, ką gauname, o turime padaryti aukščiausią lygį“, – tokio populiarumo priežasčių ieškojo R.Dambrauskas. Pasak jo, švietimo tinklo pertvarkai mieste įtakos negalėjo neturėti į pagrindines mokyklas atėjusios investicijos – suremontuotos geriau nei gimnazijos, gavusios lėšų naujoms mokymo metodikoms pritaikyti, jos jau po kelerių metų turėtų parodyti tokio darbo rezultatus.
„Matysime, kokie ateis mokiniai, parengti pagal tas metodikas“, – laukia R.Dambrauskas.
Direktorius nemano, kad mieste padaugėjus gimnazijų baigsis konkursai į dabartines – tiesiog nepatekusieji į jas papildys kitų gretas. R.Dambrausko nuomone, vargu ar verta tikėtis, kad švietimo tinklo pertvarka sumažins konkurenciją tarp mokyklų.
Plačiau skaitykite balandžio 26 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Švietimo tinklo pertvarka gimnazistams atims teisę džiaugtis savo statusu – jau po keleto metų norintiesiems mokytis gimnazijoje užteks pagrindinę mokyklą baigti bent jau teigiamais pažymiais.
