EPA-ELTA nuotr. Padėtis. Dėl kamuolio kovoja iš Panevėžio kilęs 20-metis Gratas Sirgėdas. Tokių futbolininkų kaip jis, kurie užsienyje trina suolą, o ne žaidžia, bent keletas Lietuvos rinktinėje.
Igoris Pankratjevas toliau vadovaus Lietuvos futbolo nacionalinei komandai. 50-metis specialistas tai pranešė trečiadienį Vilniuje surengtoje neplanuotoje spaudos konferencijoje.
Po tragiško pasirodymo draugiškose rungtynėse su Vengrijos ir Maltos komandomis, kai pralaimėta 0:4 ir 0:2, kauniečio kėdė pradėjo traškėti. Tačiau treneris teigia, kad komandą iš psichologinės duobės ištrauktų sėkmingas pasirodymas artimiausiame mače.
„Dėl nesėkmingų rungtynių susiklostė sudėtinga situacija. Nesėkmės paveikė komandą psichologiškai. Rezultatai, aišku, nedžiugina. Planai buvo kitokie, bet negalėjome surinkti visų pagrindinių žaidėjų – trūko aštuonių. Jų vietas užėmė artimiausias rezervas, norėjosi jį patikrinti. Išeitis dabar pirmiausia yra taškai sekmadienį“, – kalbėjo rinktinės strategas.
Palaikymą I. Pankratjevui pareiškė ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas.
„Be abejo, visuomenėje kyla klausimas, kieno galvos dabar turėtų ristis. Bet apie trenerio pakeitimą šiuo metu tikrai nekalbama. Skirdami I. Pankratjevą į šį postą žinojome, kad artinasi sunkūs laikai, kartų kaita. Be abejo, nesmagu pralaimėti. Galime sakyti, kad aštuoni mėnesiai pralaimėjimų yra per daug. Bet reikia ieškoti išeičių“, – kalbėjo vienas iš LFF vadovų.
I. Pankratjevas prie rinktinės vairo stovi nuo 2013 metų rugsėjo, kai pakeitė dėl prastų rezultatų atleistą vengrą Čabą Laslą.
I. Pankratjevo treniruojama nacionalinė ekipa sužaidė 16 oficialių ir kontrolinių rungtynių, iš jų laimėjo ketverias, tiek pat sykių išsiskyrė taikiai ir aštuonerias pralaimėjo. Ypač nesėkmingi komandai buvo pastarieji aštuoni mėnesiai, per juos lietuviai pralaimėjo penkias iš šešių dvikovų.
E grupės atrankoje į 2016 metų Europos čempionatą Lietuvos rinktinė (6 taškai per 5 rungtynes) tarp šešių komandų žengia ketvirta. Sekmadienį lietuviai Vilniuje priims Šveicarijos komandą, jai išvykoje praėjusį lapkritį nusileido 0:4.
Skiriasi kartos
Panevėžyje dirbantys futbolo specialistai Virginijus Liubšys ir Virginijus Baltušnikas pripažįsta, kad rezultatai tragiški, tačiau desperatiškos kaltų paieškos sėkmės neatneš.
Buvęs šalies jaunimo iki 21-erių metų rinktinės strategas puikiai pamena kur kas šviesesnius Lietuvos futbolui metus. „Su jaunimo iki 21-erių metų rinktine buvome arti olimpinio kelialapio, dirbau vyriausiojo rinktinės trenerio Benjamino Zelkevičiaus asistentu, rinktinė kovodavo su pajėgiausiomis komandomis – Italijos, Ispanijos. Nebuvo nė vieno mačo, per kurį nacionalinė komanda būtų sudaužyta. Dabar, atrodo, ir vaikams sąlygos sportuoti pagerėjo, bet rezultatai gerokai nukritę. Nežinau, kodėl taip yra“, – kalbėjo dabartinis FK „Panevėžys“ strategas.
„Bendrauju su vaikų treneriais, jie dirba, stengiasi. Dabar jaunimas turi visai kitokius pomėgius nei mano laikais. Turiu omeny kompiuterius, televiziją. Kitas dalykas, kad kone kas antras dėl sveikatos problemų negali sportuoti. Mano kartos jaunimas užaugo gatvėje, su kamuoliu, sportuodamas. Dabar treneriai grupėse turi 20–30 vaikų ir juos be jokios atrankos turi treniruoti, nes džiaugiasi surinkę grupę. Jei kuris nors susiduria su sunkumais, palieka sportą ir renkasi paprastesnį užsiėmimą, reikia skambinti tėvams, prašyti, kad grįžtų“, – vaikų ugdymo specifiką aptarė V. Liubšys.
Pasak trenerio, nacionalinė rinktinė neturėtų būti dirbtinai jauninama. Joje turėtų žaisti geriausi Lietuvos žaidėjai. „Pažvelkite į kitų Europos rinktinių sudėtis: yra futbolininkų ir po 36–37 metus. Jei jie geresni už jaunesnius, turi žaisti. Juk Lietuvos rinktinė – mūsų šalies veidas. Koks jis bus, taip į mus ir žiūrės kiti. Prisimenu gerus laikus, nebuvo minties, kad Lietuva galėtų pralaimėti Maltai, Farerų saloms ar Latvijai“, – kalbėjo V. Liubšys.
Į klausimą, ar reikėtų keisti LFF vadovus, futbolo specialistas atsakyti neskubėjo. „Turi būti išsami analizė. Tą turi spręsti Futbolo federacijos Vykdomasis komitetas, nes priima bendrus sprendimus. Jis turi ieškoti būtų, kaip ištraukti iš duobės Lietuvos futbolą. Dabar šalies futbolas patekęs į žiauriai prastą situaciją“, – konstatavo „Panevėžio“ strategas.
Skirtingos sąlygos tobulėti
Panevėžio apskrities futbolo federacijos (PAFF) vadovas Virginijus Baltušnikas Lietuvos nacionalinėjė rinktinėje iki 1998-ųjų sužaidė 42 oficialias rungtynes ir pelnė 9 įvarčius. 46-erių panevėžiečiui puikiai pažįstama visa šalies futbolo virtuvę, tad jis atkreipė dėmesį į jaunimo ugdymo skirtumus.
Esmė ta, kad skiriasi dabartinė jaunų futbolininkų ugdymo sistema nuo sistemos, kuri buvo V. Baltušniko laikais. „Mano sporto karjeros pradžioje mūsų šalis priklausė Tarybų Sąjungai. Mes varžėmės su kitų Sąjungos šalių geriausiomis komandomis, konkuravome ne Lietuvos, o visos TSRS erdvėje.
O dabar kokia konkurencija? Nesakau, kad esame izoliuoti, jaunimo komandos keliauja ir į kitose šalyse vykstančius turnyrus. Bet galimybė žaisti su tomis stipresnėmis komandomis yra ribota, – kalbėjo V. Baltušnikas. – Sąjungos rinktinėje visada žaidė vienas ar du lietuviai. Atsimenu, nuo 15-os metų keliaudavome po pasaulį, susitikdavome su stipriausiomis pasaulio jaunimo rinktinėmis.
Grįžęs į Lietuvą, į Panevėžio tuometį Sporto internatą, turėdavai didžiulį patirties bagažą ir juo galėjai pasidalyti su kitais komandos draugais.“ Anot jo, Lietuvai trūksta kryptingos vaikų ugdymo sistemos. „Kiek žinau, LFF rengiasi perimti užsienio šalies vaikų ugdymo programą. Mano žiniomis, vyksta derybos ir LFF pirks šią jaunimo ugdymo sistemą: pradedant nuo mažiausių iki jaunimo rinktinių.
Dabar Panevėžys dirba sau, Šiauliai – sau, kiti miesteliai – sau, nėra bendros strategijos, – teigė PAFF vadovas. – Mes dažnai spekuliuojame masiškumu. Jis yra gerai, bet negarantuoja kokybės. Gabiausi auklėtiniai, kurie patenka į savo amžiaus rinktines, turėtų žaisti aukštesnio lygio komandose, kad tobulėtų, eitų į priekį.
Talentingi dvidešimtmečiai turėtų išvykti iš Lietuvos į pajėgius užsienio klubus, kur, vyraujant didžiulei konkurencijai, galėtų sėkmingai tobulėti. Grįžę į rinktinę, jie turėtų visai kitą įgūdžių bagažą, nei žaidžiantieji vietos A lygoje.“
Pasigenda jaunimo noro
PAFF vadovas pripažino, kad LFF yra problemų, bet ką nors staiga pakeitus, paskyrus kitus žmones į LFF postus, stebuklų nebus. „V. Dirmeikio laikais visas šalies futbolas buvo sugriautas, išardyta visa infrastruktūra, o iki šiol neatsirado nė vienas naujas tarptautinius standartus atitinkantis stadionas.
Keičiant LFF vadovus, turėtų būti konkreti kandidatūra ar žmonių grupė. Ir aš galiu pasakyti, kad pakeisiu Lietuvos futbolą. Sutinku, kad federacijoje yra bėdų, bet nesu tos nuomonės, kad reikėtų ką nors staiga keisti. Dabar nežinau, kas galėtų būti federacijos vadovu: bankininkas, Seimo narys, futbolo patirties turintis žmogus?“ – svarstė V. Baltušnikas.
Jo nuomone, rinktinėje turėtų būti geriausi futbolininkai, bet žaidėjai turi atstovauti Lietuvai, o ne sau patiems ir savo principus pasilikti sau.
„Daug kalbama, kad nėra rezultatų. O kada nacionalinė komanda buvo ką nors pasiekusi? Ir anksčiau netrūko pralaimėjimų: nusileista Farerų salų, Lichtenšteino komandoms. Dabartiniai jauni futbolininkai, jei ką nors pasiekia, jei tik pradeda gauti pirmuosius pinigus už futbolą, nustoja progresuoti. Nežinau, kodėl taip yra.
Mūsų laikų jaunimas neturėjo tiek daug pagundų, kiemai būdavo ištrypti – žaisdavome, o dabar jaunimas neturi noro žaisti. Galima kamuolį mušinėti ir ant asfalto, brazilai žaisti išmoksta ne tobulose aikštėse, o ant smėlio, nes kamuolį spardo nuo ryto iki vakaro“, – palygino PAFF vadovas.
