Apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka,
kasmet rengianti mokslines konferencijas, skirtas Panevėžio krašto knygos ir
kultūros istorijos tyrimams, šiais metais krašto intelektualiąją visuomenę
pakvietė į konferenciją “Rankraštinis paveldas Lietuvos kultūroje ir istorinėje
atmintyje”. Išskirtinei temai skirtas renginys sulaukė mokslininkų iš Lenkijos
Liublino katalikiškojo universiteto, Vilniaus universiteto Komunikacijos
fakulteto, Lietuvos mokslų akademijos, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
dėmesio. Į rankraštinio paveldo identifikavimą, saugojimą ir socialinę sklaidą,
rinkinių istoriją ir praktinius saugojimo aspektus knygotyrininkai krašto
istorikai, bibliotekininkai, muziejininkai gilinosi klausydami net trylikos
pranešimų. Konferenciją sveikinę apskrities ir miesto vadovai dėkojo bibliotekai
už surengtą dvasingą renginį, džiaugėsi, kad aktuali tema sulaukė ir tarptautinio dėmesio.
“Nuo 1997 metų G.Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka rengia mokslines konferencijas, dokumentų parodas, leidžia parodų katalogus, konferencijų medžiagos rinkinius, kuriuose siekiama atidžiai pažvelgti į knygos kelią Panevėžio krašte. Ne vienerių metų patirtis rodo, kad krašto knygos ir bibliotekų istorijoje dar daug ką reikia įvardyti, įvertinti ir aptarti bendromis Lietuvos ir krašto knygotyrininkų, bibliotekininkų, archyvarų, muziejininkų ir kitų kultūros darbuotojų pastangomis”, – pradėdama konferenciją pažymėjo bibliotekos direktorė Rima Maselytė.
Beje, tokio pobūdžio konferencija Panevėžyje surengta neatsitiktinai. G.Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka tarp apskričių viešųjų bibliotekų turi sukaupusi vieną didžiausių rankraščių rinkinių fondą, kuriame saugoma per 10 tūkstančių saugojimo vienetų. Pristatydama konferencijos temą bibliotekos direktorė pabrėžė, kad rankraščiai – autentiškiausias kuriančio žmogaus sielos liudijimas. Ranka rašytas raštas yra individualus, susijęs su rašančiojo charakteriu, nuotaika, gyvenamosiomis realijomis. Ranka rašo ne tik tekstą, ji užrašo ir dvasinę energiją. Todėl rankraščiai neturi senaties termino, laikas tik augina ir brandina jų vertę.
Konferencijos rengėjų direktorė dėkojo prelegentams ir dalyviams, visiems, kuriems rūpi šio kultūros paveldo atodangos, išsaugojimas ir pristatymas visuomenei. Didžiausią padėką už vertingas konsultacijas ir profesinę pagalbą rengiant konferenciją ji išreiškė VU Komunikacijos fakulteto doc. dr. Arvydui Pacevičiui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėjai Jolitai Steponaitienei. Taip pat pasidžiaugė, kad visada paskelbus konferencijos temą sulaukiama įdomių, entuziastingų pasiūlymų, temų pranešimams, kad apie biblioteką telkiasi vis daugiau mokslo žmonių, norinčių pasidalyti ir tuo, kas į knygas dar nesudėta.
Konferenciją sveikinęs J.E. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pabrėžė, kad patys seniausi rankraščiai susiję su tikėjimu, todėl jis, kaip Katalikų bažnyčios atstovas, sakė, jog labai džiaugiasi už dėmesį rankraščiams.
VU Komunikacijos fakulteto doc. dr. A.Pacevičius skaitydamas pranešimą “Rankraštinis paveldas ir istorinė atmintis” pažymėjo, kad kalbant apie rankraštinio paveldo saugojimą, tyrinėjimą, skaitmeninimą bei socialinę sklaidą tenka pripažinti, jog jis yra nepakankamai įvertinamas. Akcentavęs, kad rankraštinis paveldas yra dalis valstybės turto, jis siūlė daugiau dėmesio skirti regioninės kultūros paveldo plėtrai.
Apie UNESCO globą dokumentiniam pasaulio paveldui kalbėjusi Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Jolita Steponaitienė pristatė UNESCO globojamą Lietuvos nacionalinio “Pasaulio atminties” komitetą, kuris Lietuvoje buvo įsteigtas 1996 m., o jo veikla atnaujinta 2003 m. Šio komiteto būstinė įkurta Lietuvos mokslų akademijoje. Lietuvos “Pasaulio atminties” komiteto svarbiausia funkcija yra identifikuoti šalyje esantį dokumentinį paveldą, jį saugoti, dėti visas pastangas, kad jis būtų prieinamas kuo didesnei visuomenės daliai. “Pagrindinė šio komiteto kryptys yra parengti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingo dokumentinio paveldo rinkinius nominacijai UNESCO “Pasaulio atminties” registrui bei sukurti Lietuvos nacionalinį “Pasaulio atminties” registrą”, – sakė prelegentė.
Daug konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė Liublino katalikiškojo universiteto bibliotekos direktoriaus kunigo dr. Tadeušo Stolzo pranešimas apie šioje bibliotekoje saugomą filomatų archyvo istoriją. Vilniuje 1817-1823 m. veikusios filomatų draugijos archyvo istorija prasidėjo 1823 m., kai Rusijos valdžia, susekusi šią draugiją, jos narius ištrėmė į Rusijos gilumą, ir tęsėsi iki 1970 m., kai po ilgų klajonių Lenkijos kardinolas S.Vyšiskis dalį filomatų archyvo perdavė Liublino katalikiškojo universiteto bibliotekos nuosavybėn. “Ar galima vėl sujungti filomatų archyvą, kuris šiandien yra Vilniuje, Varšuvoje ir Liubline?” – retoriškai klausė prelegentas. Anot jo, į klausimą apie fizinį sujungimą, kad viskas atsidurtų vienoje vietoje, sunku atsakyti. Tačiau naujos informacinės technologijos leidžia jau dabar tuos rinkinius sujungti elektroniniu būdu. “Tai leistų lengviau naudotis archyvine medžiaga besidomintiesiems, o pačią medžiagą apsaugotų nuo laiko naikinamo poveikio. Gavus Europos Sąjungos finansavimą, manau, galima būtų tokį bendrą Lenkijos ir Lietuvos projektą realizuoti”, – sakė T.Stolzas.
Po svečio iš Lenkijos aktualaus pranešimo VU Knygotyros ir dokumentotyros instituto dr. Violeta Černiauskaitė savo pranešime pristatė autografiją – rankraštinio paveldo disciplinos modelį Vilniaus universitete. “Baigę šį kursą studentai įgyja autografų bei rankraštinio paveldo identifikavimo, tvarkybos, viešo eksponavimo, publikavimo įgūdžius”, – sakė prelegentė. Išsamų pranešimą “Panevėžio regiono istoriniai dokumentai Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių knygų fonduose” perskaitė šio skyriaus darbuotoja Teresa Mackevič.
Su bibliofilo Jurgio Elisono korespondencija, saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, supažindino šios bibliotekos darbuotoja Rima Cicėnienė.
Ypač didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė Panevėžio krašto rankraštinio paveldo pristatymas ir tyrinėjimai. Pasvalio M.Katiliškio viešosios bibliotekos bibliografė Vitalija Kazilionytė pateikė išsamų pranešimą apie bibliotekoje saugomą poeto Broniaus Krivicko eilėraščių sąsiuvinį. Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas Raimondas Guobis pristatė kunigo Juozo Stakausko raštus. Į Zenono Dučmano karo metų dienoraštį gilinosi Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos mokytojas Vytautas Baliūnas. Kunigo Petro Markevičiaus archyvą pristatė uteniškė pedagogė Danguolė Jonaitienė. Pranešimą apie labai mažai tyrinėtą ir atskleistą sentikių rankraštinę knygą parengė panevėžietis bibliofilas Vytautas Simonavičius. Istorikas Juozas Brazauskas gilinosi į istorinės atminties išsaugojimo problemą.
Konferenciją papildė bibliotekos galerijoje “2-asis aukštas” iš Panevėžio apskrities bibliotekų rankraščių rinkinių parengta paroda “Laiko tėkmės dokumentai”. Parodą pristatė G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja Stasė Mikeliūnienė.
“Džiugu, kad turėjome galimybę prisiliesti prie vieno krašto kultūros paveldo, išgirsti jūsų problemas ir mintis. Greitai jau gyvensime elektroninėje kultūroje. Bet smagu, kad šiandien mes visi tokie kompiuterizuoti ir automatizuoti, atstovaujame tam tikrajam kultūros paveldui. Tegul būna pačios moderniausios technologijos, bet man ramu, kad Panevėžyje kaupiamas rankraštinis paveldas, kad jis saugomas ir juo rūpinamasi, kad čia tokie aktyvūs kultūros paveldo fronto darbuotojai”, – konferencijai pasibaigus apibendrino Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja J.Steponaitienė.
Laima Lapėnienė
A.Repšio nuotr. Konferencijoje dalyvavo krašto intelektualioji visuomenė.
