Šių metų pradžia į šalies policijos komisariatus atnešė nemažai permainų.
Daugelis pareigūnų, norėdami uždirbti daugiau, priversti suktis kaip išmano – dažniau budėti naktimis, savaitgaliais, imtis kitų papildomų darbų.
Vyksta struktūriniai darbo organizavimo pakeitimai, administravimo padaliniuose lieka mažiau darbuotojų, steigiama centralizuota buhalterija, atsisakoma kai kurių pastatų ir pan. Tačiau viena svarbiausių ir labiausiai lauktų naujovių – atsirandanti galimybė pareigūnams uždirbti daugiau.
Dabar pirminės grandies pareigūnai per mėnesį gauna apie 375 eurus, vidurinės grandies – 425 eurus ir, kaip teigia Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laimutė Narkienė, kai kurie patenka į valstybės remiamųjų gretas.
Jeigu šeimoje auga kelios atžalos, gaunant tokią algą jau galima prašyti socialinės paramos: pašalpų, kompensacijų, nemokamo maitinimo vaikams ir kt.
„Baisiau nei baisu, kai valstybė taip tyčiojasi iš tų, kurie vykdo jos įsakymus, ją saugo ir gina“, – „Sekundei“ teigė profesinės sąjungos pirmininkė.
Nuo 2016 metų liepos mėnesio minėtų pareigūnų atlyginimas turėtų padidėti iki 600–700 eurų. Metų pradžioje jis gali didėti ne iš valstybės, o iš pačių komisariatų rezervų.
L. Narkienė sako, kad bazinio dydžio, nuo kurio tiesiogiai priklauso pareigūnų atlyginimas, valstybė nė neketina didinti, jis išlieka toks pat – 130 eurų.
Nuo šių metų pareigūnų atlyginimą leidžiama padidinti iš sutaupytų lėšų, tai yra neužimtų etatų sąskaita. Jeigu vietoj penkių pareigūnų dirbs trys, nesančiųjų atlyginimą bus galima padalyti darbuotojams.
„Čia atrodo kaip tas gėrimas „Trys viename“. Bet žmogus juk turi tik vieną jėgą, ir kai jam teks dirbti už tris, kažin ar ilgai galės atlaikyti“, – svarsto profesinės sąjungos pirmininkė.
Nors ir iki šiol pareigūnai, norėdami uždirbti daugiau, priversti suktis kaip išmano – dažniau budėti naktimis, savaitgaliais, imtis kitų papildomų darbų.
Su aukščiausiais pareigūnais
Profesinės sąjungos atstovai problemas, kylančias vykdant policijos reformą, aptarė ir su Panevėžyje viešėjusiu Lietuvos policijos generaliniu komisaru Linu Pernava bei Kriminalinės policijos biuro viršininku Rolandu Kiškiu.
R. Kiškis paneigė gandus, kad vykdant reformą 30 procentų pareigūnų bus atleista.
„Bus ne atleista, o optimizuota ir pritaikyta patogiau dirbti, nepriimant naujų pareigūnų. Teks dirbti vienam už tris – tam ir norima supaprastinti procesą ir procedūras, mokyti, kad viskas vyktų sklandžiai“, – tvirtino viršininkas.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Egidijus Lapinskas tikino, kad didžiausios problemos kyla dėl nepakankamo materialinio ir techninio aprūpinimo, prastos pastatų būklės, lėšų prekėms ir paslaugoms trūkumo.
Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laimutė Narkienė teigia, kad kai kurie pareigūnai patenka į valstybės remiamųjų gretas.
Per metus Panevėžio apskrities VPK vyko nemažai pertvarkų: į vieną padalinį sujungti Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatai, liko vienas centralizuotas Operatyvaus valdymo skyrius, padaugėjo patruliuojančių ekipažų. Taip pat buvo pertvarkyti organizaciniai padaliniai, administraciniuose padaliniuose neliko statutinių pareigūnų.
E. Lapinskas priminė, kad 2015 metais buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis su profesinėmis sąjungomis.
Per metus atleisti 69 pareigūnai, priimti 26, o šiuo metu yra 110 laisvų pareigybių. Viršininkas pabrėžė, kad pernai dėl galimų įvairių pažeidimų buvo pradėta 114 tarnybinių patikrinimų. Paaiškėjus, kad pareigūnas tikrai nusižengė, jam buvo taikytos nuobaudos. Buvo atvejų, kai pareigūnai ne tarnybos metu vartojo alkoholio, vairavo automobilį neblaivūs ar net padarė eismo įvykį.
„Tokius pažeidimus padariusieji atleisti iš tarnybos“, – sakė viršininkas.
Kaip pabrėžė generalinis komisaras, pastaruoju metu jis itin aktyviai skatinantis kalbėti apie aktualią problemą – alkoholizmą. Tylėti ir ignoruoti, jo nuomone, nereikia – būtina mėginti padėti, ieškoti geriausių sprendimų.
Daugiausia vagysčių
Panevėžio apskrities VPK viršininkas pateikė praėjusių metų veiklos rezultatus.
Per 2015-uosius Panevėžio apskrityje užregistruoti 51 494 pranešimai apie įvykius, užfiksuotos 5 155 nusikalstamos veikos, tai yra 20,8 procento mažiau nei 2014 metais. Dažniausi nusikaltimai – vagystės. Jų užfiksuota 1 903, jau ištirtos 475.
E. Lapinskas pasidžiaugė, kad komandinis darbas, kai į iškvietimus reaguoja ne tik rajonuose tvarką užtikrinantys ekipažai, bet ir kitų rajonų netoliese esantys pareigūnai, davė gerų rezultatų – į iškvietimus reaguojama laiku.
Kalbėdamas apie labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, viršininkas pabrėžė, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos tokius nusikaltimus tiria specializuotas padalinys, jis ištyrė 141 tokio pobūdžio nusikaltimą iš 189 užregistruotų. Per metus ištirta 14 nužudymų – 13 padarytų 2015 metais ir vienas buvęs anksčiau. Dominuoja buitinės žmogžudystės, kai dažniausia priežastimi tampa besaikis alkoholio vartojimas ir santykių aiškinimasis.
Apskrities policijos vadovas pabrėžė, kad nemažėja smurto artimoje aplinkoje problema. Per metus užregistruota 3 220 įvykių, pradėti 859 ikiteisminiai tyrimai.
„Policija palikta viena kovoti su šia gaja problema, nes nesuteikiama pagalba šeimai, kurioje smurtaujama, nėra psichologinės pagalbos aukai ar smurtautojui, nėra galimybės laikinai apgyvendinti nukentėjusiuosius“, – teigia E. Lapinskas.
Praėjusius metais užfiksuota mažiau eismo įvykių – 300, tačiau per juos daugiau žuvo asmenų – 32 . Pagrindinės avarijų priežastys tos pačios – slidi kelio danga ir situacijos neįvertinimas.
E. Lapinskas pasidžiaugė, kad daugėja „Saugios kaimynystės“ grupių – per 2015 metus įsteigtos dar 33, ir dabar Panevėžio apskrityje tokių yra 209. Itin aktyvūs Panevėžio rajono gyventojai, jie įkūrė 82 „Saugios kaimynystės“ grupes.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
