O. Lukošius
Pasibaigęs miestų ir rajonų merų rinkimų maratonas Lietuvai pateikė tikrą atradimą – gerąjį Viktorą, kuris visą pastarąjį mėnesį nenustygo vietoje dalindamas patarimus kolegoms politikams, rėždamas pamokslus konkurentų partijoms ir tepdamas balzamą ant krizės išvargintų rinkėjų žaizdų.
Gerasis Viktoras, tarsi jau būtų nuteistas už gerus darbus, tryško teisingumu – merais esą turi būti rinkimus laimėjusių partijų lyderiai, tad dėl šio tikslo susidėti galima net su pačiu velniu, išskyrus partiją „Tvarka ir teisingumas“.
Kol „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas tūnojo kažkur Briuselio bunkeryje, gerasis Viktoras bent jau Kaune ir Vilniuje demonstravo aukštojo pilotažo triukus. Rezultatai, vertinant iš Viktoro pozicijų, įspūdingi – tvarkiečiams įstatė ne vieną gumbą, o nemėgstamus konservatorius nuo valdžios olimpo nubloškė į opozicijos patvorį. Maža to, Vilniaus meru tapo artima Viktorui siela – Artūras Zuokas, ne mažiau charizmatiškas, taip pat linkęs į avantiūras ir gavęs per nagus nuo teisėsaugos. Net „politiniais bėgliais“ abu pabuvo – tik vienas spruko ilgam į Maskvą, o kitas apsisuko prie Varšuvos ir grįžo namo.
Bet užteks ironijos. Vertinant rimtai, V. Uspaskichas sužaidė puikią viešųjų ryšių partiją ir tai reikėtų vertinti tik kaip įvadą į 2012 metų Seimo rinkimų kampaniją.
Tik iš pirmo žvilgsnio netikėta, kad į didžiausių priešų sąrašą V. Uspaskichas įtraukė „Tvarką ir teisingumą“. Iš esmės V. Uspaskicho ir R. Pakso partijos konkuruoja dėl tų pačių rinkėjų. Dėl prarasto prezidento posto tebeverkšlenantis R. Paksas savam elektoratui įgriso iki gyvo kaulo – kai šildymo sąskaitos ir maisto kainos šauna į padebesius, užuojautos politikui rezervai greitai išsenka.
Patarlė „gulinčio nemuša“ politikoje negalioja, tad V. Uspaskichas pasinaudojo proga aptalžyti išsikvėpusius ir korupcijos skandalų iškamuotus tvarkiečius, kurių lyderis R. Paksas ir ištikimasis vasalas Juozas Imbrasas saugiai tūno Europos Parlamente.
Bet tai nieko asmeniško, tik interesai. O ir vertybinių nuostatų iš V. Uspaskicho tikėtis tikrai neverta. Štai Panevėžyje Darbo partijai V. Uspaskichas nedraudė susiburti į vieną koaliciją kartu su „Tvarka ir teisingumu“. Nors kur jau kur, bet Panevėžyje šios partijos reputacija neblizga – praėjusios kadencijos Panevėžio miesto taryboje nemalonumų su teisėsauga turėjo ne vienas „Tvarkos ir teisingumo“ veikėjas.
Vilniuje V. Uspaskichas taip pat neslėpė sudaręs sandorį su A. Zuoku, kuris už paramą mero rinkimuose esą pažadėjo nedalyvauti mūšyje dėl Seimo. Vargu ar neseniai iš Seimo sprukęs A. Zuokas turėtų daug šansų sublizgėti parlamento rinkimuose, taip pat abejotina, kad už A. Zuoką ir V. Uspaskichą balsuoja tiek patys rinkėjai.
Apčiuopiamos tiesioginės naudos Darbo partijai neduos ir jungtuvės su iš politikos užribio ištraukto Artūro Paulausko „Naująja Sąjunga“. Bet viešųjų ryšių požiūriu tai dar viena pozityvi žinia išvargintiems rinkėjams – štai visos partijos pjaunasi, o V. Uspaskichas, lyg katinas Leopaldas, kviečia draugauti.
Šio kiek netikėto politinio šou efektyvumą išmatuosime dar negreitai – per 2012-ųjų rudenį vyksiančius rinkimus. Bet rezultatai gali nustebinti, ir gerasis Viktoras atsidurs valdžios viršūnėje. Tik gėrio dėl to Lietuvoje nepadaugės.
____________________
Ovidijus Lukošius yra IQ žurnalo vyriausiasis redaktorius.
