Tas pats, kas veltui
Dėl Europos Sąjungoje dar pernykščio derliaus grūdais perpildytų sandėlių šiemet supirkimo kainos kritusios bent trečdaliu, palyginti su buvusiomis praėjusią vasarą.
„Viską į sandėlius vežame, nes kainos tragiškai mažos, parduoti neapsimoka“, – tvirtino apie 7000 hektarų pasėlių turinčios Vaišvilčių žemės ūkio bendrovės direktorius Aidas Racevičius.
Pasak jo, pernai vasarą brangiausiai grūdai buvo perkami javapjūtės įkarštyje. Šiemet javų augintojai tikisi atvirkštinės tendencijos.
Pernai už toną miežių supirkėjai mokėjo 700 litų, šią vasarą – 250–390 litų. Dar birželį rapsus pavyko parduoti po 960 litų už toną, šiuo metu kaina krito iki 800 litų.
„Esant tokioms kainoms neatsiperka net savikaina. Pernai vien trąšų tona kainavo apie 2200 litų“, – skaičiavo A.Racevičius.
Supirkėjams parduoti šių metų derliaus neskuba ir Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas.
Pasak jo, niekas negalėjo tikėtis, kad grūdų kainos kris kone 40 procentų. Už pigiausiai perkamų kvietrugių toną ūkininkas dar praėjusią vasarą gavo 400 litų už toną, šią vasarą – vos 250 litų.
„Ką darysi į tą balą įlipęs. Bandysim sandėliuoti ir laukti geresnių laikų. Už tiek parduoti – tas pats, kas veltui atiduoti. Turbūt nei kvietrugių, nei pašarinių miežių nebesėsim. Gal pūdymus teks palikti, gal brangiau apmokamais rapsais užsėti“, – svarstė ūkininkas.
Neturi kur dingti
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo Majausko nuomone, didžiausia Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės politikos klaida yra ta, kad vietinė rinka neskatinama perdirbti grūdų. Pernai iš 3 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų supirkėjai eksportavo net du trečdalius.
R.Majauskas tvirtino, kad į kebliausią padėtį pateko ūkininkai, neturintys patalpų derliui sandėliuoti.
Ūkininkas nuostolių nepatirtų, jei minimali kviečių tonos kaina siektų bent 500 litų, dabar supirkėjai moka bent 100 litų mažiau.
„Turintieji sandėlius grūdų neskuba parduoti. Ir aš į sandėlį pilu ir tikiuosi, kad kainos dar pakils. Lietuviškų grūdų kokybė gera, jie būtų paklausūs ir Europos Sąjungos rinkoje. Ūkininkui nėra kur dingti – žemė išsinuomota, technika nupirkta. Norint ūkį naikinti tektų viską išparduoti. O kas šiais laikais norės pirkti?“ – aiškino pirmininkas.
Tarpininkus aplenks
Prognozuojama, kad šiemet šalies javų augintojai prikuls apie 3 mln. tonų grūdų, tai yra 2–3 procentais mažiau nei pernai. Ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovo Kęstučio Deveikio nuomone, didžiausia Lietuvos žemdirbių konkurentai – supirkimo kainas mušantys užsienio javų augintojai. Vien Rusija šiemet planuoja eksportuoti 30 mln. tonų grūdų, tai yra 9 mln. tonų daugiau nei praėjusiais metais.
„Lietuvoje tokia tvarka, kad supirkėjai atsiveža pigesnius grūdus iš trečiųjų šalių, kur kuras, kiti energijos resursai pigesni, atlyginimai mažesni. O mūsų ūkininkai neturi kur realizuoti lietuviškos produkcijos“, – tikino K.Deveikis.
Pasak jo, kad netektų užauginto derliaus vietiniams pirkėjams parduoti kone už ačiū, žemdirbiams teks ieškoti būdų, kaip be tarpininkų savo produkciją realizuoti užsienyje. Tokios praktikos jau ėmėsi 32 tūkst. tonų grūdų džiovinimo elevatorių pasistatęs „Joniškio aruodų“ kooperatyvas, jungtis planuoja ir dvylika Pasvalio krašto ūkininkų.
Pigesnės duonos nežada
Prie bendrovės „Amilina“ Panevėžyje jau nuo praėjusios savaitės rikiuojasi sunkvežimių su grūdais eilės. Per dieną bendrovė superka apie 2000 tonų grūdų.
Įmonės pirkimų direktoriaus Renato Šaikaus teigimu, šiemet „Amilina“ orientuojasi į kviečius krakmolui gaminti ir planuoja supirkti 180 tūkst. tonų šios rūšies javų.
„Labai sunku prognozuoti, ar kainos dar pakils. Praėjusių metų scenarijus parodė, kad išlošė pardavusieji grūdus rudenį, nelaukę geresnių laikų“, – teigė R.Šaikus.
Nors tikėdamiesi kainų augimo žemdirbiai delsia derlių parduoti, supirkėjams darbo netrūksta – lietuvišką derlių keičia iš svetur atsivežti grūdai. Pernai „Amilina“ importavo apie 50 tūkst. tonų kviečių iš Latvijos ir Lenkijos. R.Šaikus sutinka, kad grūdų supirkimo kainos neabejotinai turi įtakos ir duonos bei pyrago gaminių kainai. Tačiau direktorius abejoja, ar nuo rugsėjo 2 proc. išaugus PVM galima tikėtis, kad duona atpigs.
Pigesnės duonos nežada ir „Kauno grūdų“ bendrovės Grūdų prekybos produktų vadovas Raimundas Surdokas.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugpjūčio 11 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Džiaugtis nėra kuo. Geras javų derlius žemdirbiams tapo našta: grūdų supirkimo kainos kritusios net iki 40 procentų.
