Ką gerti, kad nesusirgtume peršalimo ligomis, rekomenduoja dietologai.
ZEFA nuotr.
Yra gėrimų, padedančių įveikti pirmuosius peršalimo simptomus. Yra ir tokių, kurie padeda greičiau pasveikti. O dar yra gėrimų, taip gerai saugančių nuo sezoninių ligų, kad išvis nesusirgtume.
- Vanduo. Kalbant apie sveikatai naudingiausius imunitetą gerinančius gėrimus pirmiausia minimas vanduo. Ir visai pelnytai.
Anot specialistų, vandens terapija – tai yra reguliarus gryno vandens vartojimas pakankamais kiekiais (po mažiausiai 30 ml kilogramui svorio) yra galingiausias įrankis, subalansuojantis visų organizmo sistemų veiklą – taip pat ir imuninės.
Skirtumas tik toks: vasarą rekomenduojama gerti vėsų (tik jokiu būdu ne ledinį!) vandenį, atėjus šalčiams geriau gerti kambario temperatūros arba šiltą (bet ne karštą!).
- Rūgusio pieno produktai. Jau prieš daug dešimtmečių sovietų mokslininkai pastebėjo, kad dideli kiekiai pieno mikroorganizmų trukdo daugintis ligas sukeliantiems mikrobams. Todėl sveikatai pastiprinti ir gyvenimui prailginti rekomenduodavo gerti kuo daugiau kefyro, o dar geriau – rūgpienio.
Nuostabiausia, jog naujausi moksliniai tyrimai rodo šias prielaidas buvus teisingas. Jeigu perdien išgersime 150 g kefyro arba jogurto su bifidobakterijomis, peršalimo, žarnyno ligų ir odos problemų rizika gerokai sumažės. Bet ir tai dar ne viskas: anot dietologų, rūgusio pieno produktai – puikiausias kalcio ir imuninę sistemą stiprinančio vitamino D šaltinis, o probiotikai padeda atkurti žarnyno mikroflorą.
Manoma, kad antimikrobinės medžiagos, kurias mūsų organizmas gamina veikiamas vitamino D, trukdo virusams pasklisti po visą kūną.
Probiotikai savo ruožtu gali pagelbėti organizmui kovoti su infekcija ir stimuliuoti imunitetą, be to, stiprinti naudingųjų bakterijų poveikį virškinimo traktui.
- Sultys ir morsai. Pirmenybę teikti derėtų daržovių sultims bei jų mišiniams su vaisių – ypač citrusinių – sultimis. Šie gėrimai yra ne tik vitaminų (C, A, PP, B grupės), mineralinių druskų (kalio, geležies, fosforo, kalcio), mikroelementų, organinių rūgščių (obuolių, vyno, citrinų) šaltinis. Sultyse gausu labai sveikatai reikalingų stiprių antioksidantų.
Na, o morsai, pavyzdžiui, spanguolių, bruknių, serbentų, yra skaniausi, gana pigūs ir labai veiksmingi vaistai tiesiai iš gamtos.
- Arbata: žolelių, juodoji arba žalioji. Žaliojoje arbatoje yra vieno aktyviausių katechinų – epigalokatechino galato. Įrodyta, kad jis sustabdo peršalimo ligos plitimą. O jeigu į žaliąją arbatą dar įbersite tarkuoto imbiero, įmesite skiltelę citrinos, pasaldinsite ją medumi (bet tik laižydami medų nuo šaukštelio – dėti jo į karštą arbatą jokiu būdu negalima!), gėrimas taps nepakeičiamu ginklu kovoje su beprasidedančia sloga.
Idealiomis aplinkybėmis arbatoje su imbieru turėtų būti citrinžolės ir medaus medžio žievės, tačiau variacija su citrina ir medumi irgi ne ką mažiau veiksminga.
- Erškėtuogių, gudobelės, šaltalankių, bruknių, šermukšnių ir aronijų nuovirai bei antpilai. Tai mūsų kraštams nuo seniausių laikų būdingi profilaktiniai bei sveikatinantys gėrimai, ir tuo viskas pasakyta.
O ką geria kiti?
Korėjiečiai – imbierinę arbatą. Į ją dar dedami grūstuvėje susmulkinti 3–4 juodieji pipirai, 4 gvazdikėliai, 4 kardamono sėklų kapsulės. O štai imbiero (būtinai tarkuoto) ir cinamono – pagal skonį. Viskas suberiama į šiltą vandenį, užvirinama ir paliekama ant silpnos ugnies dar 20 minučių. Galima dar pridėti truputį juodosios arbatos arbatžolių.
Galiausiai gėrimas atvėsinamas, pagardinamas citrinos skiltele, medaus šaukšteliu ir išgeriamas mažais gurkšneliais.
Japonai – žaliąją arbatą. Įsisupę į šiltą pledą, jie išgeria 8–10 puodelių (ne tokių, kaip mūsiškiai – mažų, po 50 ml) deginančiai karštos šviežiai užplikytos žaliosios arbatos. Joje esantys katechinai, kaip minėta, aktyviai kovoja su virusais.
Europiečiai – šviežiai spaustas apelsinų arba obuolių sultis. Dauguma šiuolaikinių vakarų europiečių, pajutę, jog peršalo, geria ne sintetinį vitaminą C, o po 2–3 stiklines šviežių obuolių arba apelsinų sulčių. Nes šiuose gėrimuose ne tik yra daug vitaminų, bet ir sveikatai nepaprastai naudingų aminorūgščių bei pektinų, gerinančių žarnyno veiklą.
Izraelyje – vištienos sultinį. Neatsitiktinai sveikstančius ligonius įprasta stiprinti sultiniu: tai lengvas, bet maistingas maistas. O taip yra dėl to, kad sultinyje esama aminorūgšties cisteino, mažinančio gleivinės pabrinkimą ir gleivių išsiskyrimą. Taigi geresnės priemonės kovoje su sloga ir skaudančia gerkle, kai vištienos sultinys, nėra.
Graikai – karštą vyną. Dar Hipokratas sakydavo, kad persišaldžius sveika gerti pašildytą raudonąjį vyną. Tik patikslindavo, kad į karštą gėrimą dar būtina įmesti dvi lazdeles cinamono ir kelis gvazdikėlius, pridėti medaus ir citrinos. Tada gerti mažais gurkšneliais.
Asta Janušonytė
