Yra aibė nemalonių simptomų, priverčiančių mus išsigąsti: o ar neištiks smūgis?!
Kai galvą skauda taip, tarytum kas degintų pakaušį, kai dėl darbe patiriamo streso ima tirpti galūnės, nejučiomis šmėkšteli baugi mintis apie insultą. Net ir tiems iš mūsų, kurie dar neturime nė 40-ies. Juk medikai jau seniai įspėja, kad insultas šiais laikais smarkiai „pajaunėjo“.
Neskubėkite pulti į paniką
Atsargumas gėdos nedaro – tai šventa tiesa. Tačiau būgštavimai be reikalo taip pat gadina sveikatą. Kaip atskirti tuos tikruosius simptomus, kad žinotum, jog išties esi „ties riba“ ir privalai skubiai griebtis profilaktikos priemonių?
Gydytojai neurologai šiam tikslui yra sukūrę specialų testą:
1. Ar jums pasitaiko, kad kelias valandas iš eilės:
– būtų nutirpusi dalis veido,
– galūnė (-ės),
– prasideda staigus ir veriantis galvos skausmas,
– užklumpa staigus silpnumas, net pradeda mėtyti į šalis vaikštant,
– patamsėja akyse.
2. Ar jūsų arterinis kraujo spaudimas padidėjęs (didesnis nei 140/ 90 mm Hg)?
3. Jus kamuoja virpamoji aritmija?
4. Turite antsvorio?
Padalykite savo kūno svorį kilogramais iš ūgio metrais, pakelto kvadratu – galutinis skaičius neturi būti didesnis kaip 25.
5. Rūkote?
6. Jūsų gyvenimo būdo negalima pavadinti aktyviu, mažai judate?
7. Piktnaudžiaujate alkoholiu?
Jeigu atsakėte teigiamai į du ar daugiau klausimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nuodugniai pasitikrinti sveikatą.
Ką daryti atsidūrus rizikos grupėje?
1. Įpraskite kasdien vaikščioti ne mažiau nei 30 minučių. Judėkite sparčiausiu žingsniu, kokiu tik galite, – kiek leidžia širdis ir plaučiai. Tai padeda palaikyti kraujagyslių tonusą.
2. Sumažinkite suvartojamos druskos kiekį iki 2–4 g per dieną.
3. Meskite rūkyti.
4. Sekite savo svorį – kūno masės indeksas, kaip minėta, neturėtų viršyti 25.
5. Periodiškai tikrinkitės kraujospūdį. Jeigu pastebėsite, kad jis padidėjęs 7 dienas iš eilės, nedelskite kreiptis į gydytoją.
6. Taip pat derėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje (norma yra apie 5,5 mmol/l) ir bendrąjį cholesterolį (norma – apie 5 mmol/l).
7. Vyresniems kaip 40-ies vyrams ir vyresnėms kaip 45-erių moterims nepakenks ultragarsu išsitirti kaklo kraujagysles. Jeigu specialistai neaptiks jokių pakitimų, tyrimą pakartoti po 5 metų. Jeigu yra nukrypimų, – po metų.
Naudinga žinoti
Štai ryškiausi požymiai, kad ištiko smūgis:
1. Paprašius nusišypsoti, žmogus arba negali to padaryti, arba šypsena būna kreiva.
2. Paprašius pakelti ir ištiesti rankas prieš save, viena ranka turėtų „atsilikti“. Kai kuriais atvejais nepavyksta išvis pajudinti abiejų rankų.
3. Paprašius pajudinti akis – pamirksėti, pažiūrėti kairėn–dešinėn, – akių obuoliai judės nesimetriškai.
4. Paprašius parodyti liežuvį, jis bus perkreiptas.
Pagrindiniai insulto simptomai
▪ Staigus jaudrumo praradimas arba silpnumas – ypač vienos kūno pusės.
▪ Staiga atsiradusi veido asimetrija.
▪ Staigus regos sutrikimas (vienos akies arba abiejų), dvejinimasis akyse.
▪ Staigus ir labai stiprus galvos skausmas ir (arba) svaigulys.
▪ Sutrikusi judesių koordinacija, pusiausvyros problemos.
Pastebėjus bent vieną šių simptomų būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Atminkite: kad gydymas būtų kiek įmanoma veiksmingesnis, jis turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 24 valandas po insulto. Mažiausia mirties ir negalios rizika būna tinkamą medicininę pagalbą suteikus per 3–6 valandas po smūgio.
Tikrinkitės širdį ir nepamirškite vaistų
Medikai primena, jog insulto profilaktika pirmiausia yra aktuali žmonėms, kuriems diagnozuota virpamoji aritmija, arterinė hipertonija ir aterosklerozė.
Taip pat derėtų prisiminti, jog hipertoniją įmanoma suvaldyti ne tik vaistais, bet ir pakeitus gyvenimo būdą (sumažinus druskos kiekį maiste, daugiau vaikštinėjant gryname ore, miegant ne mažiau kaip 8 valandas per parą).
Diagnozavus aterosklerozę, insulto rizikos jau nepavyks sumažinti pasivaikščiojimais – būtini specialūs vaistai, vadinami statinais.
Didžiausia piktadarė vis dėlto lieka virpamoji aritmija: dėl jos insultus kasmet patiria iki 3 mln. žmonių. Europoje ir JAV jau kuris laikas tokiems pacientams insulto profilaktikai skiriami naujos kartos preparatai – tiesioginiai trombino inhibitoriai. Jie tikslingai blokuoja fermentą trombiną ir taip apsaugo nuo trombų – kraujo krešulių, galinčių užkimšti kraujagysles ir taip išprovokuoti insultą, susidarymo.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
