Japonė, kinas, danas, italas ir amerikietis. Toks yra šiemetis neseniai paskelbtos prestižinės Imperatoriškosios premijos, skiriamos Japonijos meno asociacijos, laureatų žemėlapis.
Nuo 1989-ųjų kasmet teikiama Imperatoriškoji premija (Praemium Imperiale) neoficialiai vadinama „Nobelio papildymu“. Ji skiriama geriausiems kūrėjams architektūros, muzikos, skulptūros, tapybos ir kino/teatro srityse visame pasaulyje. Beje, 2009-aisiais prestižine premija buvo apdovanotas ir Baltijos šalių orkestras „Kremerata Baltica“.
Šiemet už nuopelnus muzikai premija skirta Philipui Glassui – šiuolaikiniam amerikiečių kompozitoriui, vadinamam vienu įtakingiausių XX a. kompozitorių. Karjeros pradžioje grojęs viename ansamblyje su vėliau ne mažiau garsiu tapusiu kompozitoriumi Steve’u Reichu, vėliau Ph. Glassas įkūrė savo ansamblį „Philip Glass Ensemble“. Pirmuosius pasirodymus Ph. Glassas su bendramoksliais surengė Jono Meko studijoje Niujorke.
Šiandien Ph. Glassas yra kelių simfonijų, daugybės kamerinių kūrinių, kino gurmanų įvertintų filmų garso takelių autorius, išleidęs maždaug pusšimtį CD su savo kūryba.
Už skulptoriaus meistrystę premija skirta italui Cecco Bonanotte. Menininko darbų sąrašas įspūdingas: nuo grakščių mažosios plastikos kūrinių iki bronzinio Liuksemburgo muziejaus Paryžiuje portalo. Buvusieji Vatikano muziejuje tikriausiai įsidėmėjo masyvias bronzines naujojo įėjimo duris – tai taip pat C. Bonanotte kūrinys. Itin didelę C. Bonanotte reikšmę sakraliniam menui liudija ir faktas, jog po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties Vatikane būtent šio skulptoriaus kurtos urnos buvo naudojamos balsams mesti renkant naują popiežių.
Architektūros srityje šiemet labiausiai įvertintas danų architektas Henningas Larsenas. Tarp garsiausių jo projektuotų pastatų – Reikjaviko koncertų salė „Harpa“. O tarp įdomiausių šiuo metu įgyvendinamų projektų yra ir Gruzijoje, Batumio mieste, kylantis jūrų muziejus-akvariumas, kurio fasadas primins jūros nugludintus akmenis.
Japonų neįvertintas neliko ir šiuo metu Niujorke gyvenantis ir kuriantis kinas Cai Guo-Qiangas. Šiuolaikinio meno atstovas tik palikęs tėvynę atrado ir savitą braižą, ir labai mene neįprastą raiškos priemonę – paraką. Jo žongliravimą pirotechnika tarsi tapytojo teptukais įvertino ir Kinijos valdžia: būtent C. Guo-Qiangas per Pekino olimpiadą buvo atsakingas už specialiųjų efektų režisūrą. Tiesa, menininkui įdomu ir tradiciškesnės meninės priemonės. Arčiausiai C. Guo-Qiango kūrinių šiuo metu galima pamatyti Danijoje. Iki gruodžio pradžios Kopenhagos Faurschou fonde eksponuojama asmeninė C. Guo-Qiango paroda „Valčių klanas“.
Scenos menų srityje japonai šiemet įvertino savo šalies baleriną Yoko Morishitą. Kitąmet 65-metį švęsianti šokėja buvo pirmoji Japonijos balerina, pelniusi tarptautinį pripažinimą. Per savo karjerą Y. Morishita buvo Amerikos baleto teatro, Paryžiaus operos, Štutgarto baleto trupių narė, o scenoje daug kartų šoko kartu su baleto legenda Rudolfu Nurejevu.
