Kol visas pasaulis laukė, ar JAV prezidentas Barackas Obama paskelbs apie karinį smūgį Sirijai, apie saugumą jis kalbėjosi su Baltijos šalių prezidentais. Ar tik sutapimas, kad prieš mėnesį suplanuotas Baltijos šalių ir JAV prezidentų susitikimas įvyko bemaž įtempčiausiame tarptautinės politikos taške?
Pastarosiomis dienomis neabejotinai karščiausias tarptautinės politikos klausimas – ar bus atakuota Sirija? Amerikiečiams, britams ir prancūzams skelbiant, kad jie turi neabejotinų įrodymų dėl cheminio ginklo panaudojimo prieš civilius Sirijos gyventojus, praėjusią savaitę vis labiau augo įtampa. Buvo laukiama, ar JAV prezidentas B. Obama paskelbs apie prasidedančias atakas prieš Sirijos režimą.
Būtent šios įtampos fone įvyko Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Latvijos bei Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Joe Bidenu ir JAV prezidentu B. Obama. Rugpjūčio 30 d. buvo aptarti Baltijos šalių ir JAV tolesnio bendradarbiavimo bei saugumo klausimai. Be to, praėjus 15 metų nuo Baltijos ir JAV chartijos pasirašymo, nuspręsta savotiškus partnerystės įžadus atnaujinti nauja politine deklaracija. 1998 m. Chartijoje svarbiausias akcentas buvo JAV įsipareigojimas remti Baltijos šalių siekius tapti NATO narėmis. Tuomet tai atrodė ne tik labai drąsu, bet ir kai kam sunkiai tikėtina. Vis dėlto po to, kai Baltijos šalys sėkmingai įsijungė į NATO ir ES, po aktyvių veiksmų tiek šiose, tiek ir kitose transatlantinio bendradarbiavimo organizacijose išlaikyti JAV dėmesį šiam regionui tebelieka svarbu.
„Sustiprinę Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą tapome sparčiausiai besivystančiu regionu Europoje. Tačiau vis dar esame pažeidžiami dėl energetinės priklausomybės. Todėl Amerikos parama užsitikrinant energetinį saugumą yra ypač svarbi mūsų regionui“, – pranešime žiniasklaidai buvo cituojama D. Grybauskaitė. Būtent energetinis, kibernetinis saugumas, be jau įprastų įsipareigojimų stiprinti NATO efektyvumą bei ekonominius ryšius, tapo vienais svarbiausių naujosios Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo deklaracijos akcentų. Anot D. Grybauskaitės, pasiekus pagrindinius Chartijos tikslus kyla naujų iššūkių ir reikia kitų sprendimų. „Todėl Lietuva ir Baltijos šalys pereina į naują strateginio bendradarbiavimo su JAV etapą“, – teigė D. Grybauskaitė.
JAV orientacija į Šiaurę?
Lietuvos prezidentė suskubo pareikšti, kad JAV ne šiaip sau rodo dėmesį Baltijos šalims, bet ir leidžia suprasti, kad amerikiečių interesai gali labiau pakrypti į Šiaurės ir Baltijos šalių regioną. Po susitikimo su Baltijos šalių prezidentais B. Obama rugsėjo 4 d. išvyko į Stokholmą. Tai pirmasis dvišalis JAV vadovo vizitas į Švediją apskritai. Apžvalgininkai pabrėžia, kad prieš Sankt Peterburge prasidedantį G 20 šalių susitikimą šis kelionės taškas pasirinktas tikslingai – B. Obama siekia šalių, kurios palaiko laisvosios prekybos tarp JAV ir ES idėją, paramos.
„Sutapimų nebūna. Susitikimų ir vizitų į užsienį gali būti įvairių ir JAV pasirinkimas didelis, tačiau prezidentas B. Obama pakvietė Baltijos šalių vadovus ir nusprendė vykti būtent į Švediją, kur dvišalio vizito neturėjo nė vienas JAV prezidentas, ir susitikti su Šiaurės šalių vadovais, – teigė D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė. – JAV strateginio bendradarbiavimo su šiuo regionu interesas atsispindi bendrame Baltijos šalių ir JAV pareiškime, tikiu, kad tai atsispindės ir panašiame Šiaurės šalių ir JAV pareiškime.“
Anot J. Neliupšienės, jeigu atidžiai skaitytume Baltijos ir JAV pareiškimo tekstą, jame labai aiškiai suformuluota, kodėl JAV šiuo metu taip domisi Baltijos šalimis: „Bendradarbiavimas – su Baltijos valstybėmis ir tarp Baltijos valstybių, su kitais regiono partneriais, tokiais kaip Šiaurės šalys, taip pat transatlantiniuose ir tarptautiniuose forumuose – bus lemiamas mūsų sėkmės veiksnys.“
Švedija ir Baltijos šalys, ypač Lietuva, šiuo metu yra ir dar vieno subtilaus fronto priešakinėse pozicijose – politinio karo dėl Rytų Europos mūšyje. Artėjant ES Rytų partnerystės programos šalių viršūnių susitikimui Vilniuje, vis garsiau žvanga diplomatiniai ginklai šioje kovoje. Rugsėjo 2 d. buvo pranešta, kad Rusijos ir Armėnijos prezidentai paskelbė apie Armėnijos pasirengimą prisijungti prie Muitų sąjungos ir integruotis į Rusijos remiamą Eurazijos ekonominę sąjungą. Tai iš esmės nubrauks Armėnijos galimybes artėti prie ES bei pasirašyti laisvosios prekybos sutartis su Bendrija.
Vis dėlto didysis mūšis laukia dėl Ukrainos politinio pasirinkimo. JAV užsienio interesas gana aiškus – nepaisant nuviliančių Oranžinės revoliucijos padarinių ir toliau skatinti Ukrainos judėjimą ES ir euroatlantinių sąjungų link. Švedijos, kaip vienos aktyviausių ES Rytų partnerystės programos veikėjų, bei Lietuvos, pirmininkaujančios ES Tarybai, vaidmuo šiame mūšyje dėl Ukrainos yra itin svarbus.
Todėl galbūt ir nevisiškas atsitiktinumas, kad D. Grybauskaitė pateko į karo įtampos kupiną foną Baltuosiuose rūmuose. JAV diplomatiniuose ir kariniuose šachmatų žaidimuose bent jau šiuo momentu Lietuvai gali tekti svarbesnis nei pėstininko vaidmuo.
