Socialinė atsakomybė versle turi prasidėti etiškais ir teisingais darbdavio ir darbuotojo santykiais, teigia Švedijos verslo apdovanojimuose nominuotų įmonių vadovai
Nors socialiai atsakingos įmonės etiketę klijuojasi kone kiekviena populiarumo plačiojoje auditorijoje siekianti bendrovė, verslas ir verslininkai Lietuvoje vis dar vertinami neigiamai, o socialinė atsakomybė dažniausiai iliustruojama labdara, parama, projektais, bet ne papildomų investicijų nereikalaujančiais verslo principais – sąžiningai mokamais mokesčiais, atlyginimais, patraukliomis darbo sąlygomis.
Mokslo potencialas
Socialinė atsakomybė turi prasidėti įmonės viduje – etišku ir teisingu elgesiu su darbuotojais ir aplinka – mano aukštųjų technologijų bendrovės „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas: „Reikia tiesiog elgtis žmogiškai, nesiekiant dirbtinio populiarumo. Svarbiausia – darbuotojai, didžiausias įmonės turtas, tiekėjai ir klientai.“ Du dešimtmečius gyvuojančios įmonės specializacija – lazerių, lazerinių sistemų ir jų komponentų gamyba, čia darbo ieško daugelis fizikos mokslų specialistų. K. Jasiūnas teigia, kad būsimi darbuotojai, moksline veikla užsiimantys fizikai – sritis, kurioje įmonės socialinė atsakomybė matoma aiškiausiai.
Mokslinės veiklos puoselėjimu suinteresuoti ir jaunieji verslininkai. Trijų brolių Vizbarų įkurta aukštųjų technologijų įmonė „Brolis Semiconductors“ dar tik planuoja priimti naujų darbuotojų, tačiau viliasi, jog jiems pavyks privilioti itin aukštos kvalifikacijos specialistų. Komercijos direktorius Augustinas Vizbaras teigė, kad artimiausiu metu pagrindinis įmonės „socialinis“ užmojis ir bus atsakomybė darbuotojams: „Manau, kad tokių darbų fizikams, kuriantiems itin aukštos pridėtinės vertės produktus, labai trūksta. Jie nusipelnę gerų darbo sąlygų, jų pastangoms adekvataus atlyginimo – kad nereikėtų plėšytis per kelias vietas norint patenkinti elementarius poreikius.“
A. Vizbaro teigimu, Lietuvoje trūksta aukštosiomis technologijomis užsiimančių įmonių, tačiau šios turėtų diktuoti pokyčius darbo rinkoje – specialistams mokėti aukštus atlyginimus, sukurti darbo vietas baigusiems techninius mokslus, skirti papildomų išteklių mokslinei plėtrai. „Plačiajai rinkai mes nelabai įdomūs, nelabai kas ir supranta, kuo mes užsiimame, tad tikslingiau veikti tam tikroje nišoje – jei ir kalbama apie socialinę atsakomybę“, – aiškino vienas „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų.
Ne tik saviems
Ne tokiose specifinėse sferose veikiančios, plačiajai visuomenei prekes ir paslaugas teikiančios įmonės priverstos ieškoti kitokių socialinės atsakomybės sklaidos būdų. Tačiau kartais dosnumas tampa tik viešųjų ryšių akcija, sako Mindaugas Gedvilas, vadovaujantis vienai lyderiaujančių Europoje kviečių krakmolo, glitimo ir kviečių glitimo pašarų gamyklai „Amilina“. „Manau, kartais tai ruošiama kaip sąmoninga reklama. Tačiau pakanka tiesiog būti atsakingais darbuotojams, klientams ir partneriams – neturiu jokių kitų socialinės atsakomybės standartų“, – teigė M. Gedvilas.
Šiuo klausimu priešingą nuomonę turi Aidas Dailidė, vienas programinę įrangą kuriančios įmonės „Pixelmator“ steigėjų: „Sutinku, kad į verslo socialinę atsakomybę žiūrima per pelno krizę. Tačiau čia įžvelgčiau puikų dalyką – sutampa verslo ir visuomeniniai interesai. Aš mieliau lankyčiausi prekybos centre, kuriame yra didelis parkas ar naudojamos ekologiškos medžiagos. Tai gali būti išnaudota kaip konkurencinis pranašumas.“
Geriausios socialinės iniciatyvos kategorijoje nominuotų įmonių atstovai neigia mitą, kad socialinės atsakomybės išraiškos tėra siekis pasireklamuoti, pritraukti naujų klientų ir pirkėjų. Pastatų priežiūra ir administravimu užsiimančios įmonės „Servico“ verslo plėtros vadovo Vytauto Dobilo nuomone, verslas turi didžiulį potencialą siekiant pakeisti žmonių įpročius bei poreikius, nebūtinai komerciškai pagrįstais tikslais.
„Servico“ nominuota už praėjusiais metais pradėtą vykdyti energinių išteklių taupymo programą „Žalias biuras“, į kurį šiandien yra įsitraukusios kelios dešimtys įmonių.
„Mūsų įmonės moto – racionalus nekilnojamojo turto naudojimas, tad projektas tapo priemone savo požiūriui į aplinką skleisti. Žaidimo forma raginame įmones taupyti gamtos, energijos išteklius, paskatiname jas – taip ne tik sutaupomi ištekliai biure, žmonės pratinasi gyventi taupiau, atsakingiau“, – iniciatyvą grindė V. Dobilas.
Panašiai mąsto ir Saulius Leonavičius, didžiausios šalyje kiaulininkystės bendrovės „Saerimner“ generalinis direktorius: „Manau, kad socialiai atsakinga veikla – vienas pagrindinių įmonės plėtros faktorių.“ Daniškas kapitalas įmonei padiktavo ir veiklos principus, apibrėžiančius santykius su darbuotojais, indėlį sprendžiant aplinkosaugos problemas, sąžiningos veiklos principus. Tarp nuostatų – įsipareigojimas prisidėti prie bendruomenių stiprinimo: praėjusiais metais įvairiems projektams regionuose, kuriuose veikia fermos, įmonė skyrė apie 170 tūkst. litų.
Daug dėmesio regionui, kuriame veikia, skiria ir kepykla „Mantinga“. Penkerius metus veikiantis labdaros fondas įmonės gaminiais ar kitokia parama aktyviausiai remia Marijampolės gyventojus. Čia įmonės iniciatyva įkurtas jaunimo krepšinio klubas, verslo praktinio įgūdžių mokymo firma.
Daugiau verslo dėmesio ne tik pelnui, bet ir žmogiškiesiems faktoriams iš dalies byloja apie didėjančią konkurenciją darbo rinkoje, mano Vaidas Vičius iš „Staticus“, vienos didžiausių fasadų konstruktorių Europoje. Projektų vadovo teigimu, verslo atsigręžimas į darbuotojus, siekis kurti pridėtinę vertę pagrįstas siekiais išlaikyti darbuotojus – ne tik įmonėje, bet ir Lietuvoje: „Didėjanti emigracija, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, didėjanti konkurencija Europoje verčia skirti daugiau dėmesio kitoms kryptims – bendruomenei, jos socialinei bei kultūrinei padėčiai, inovaciniams sprendimams.“
Panašios pozicijos laikosi ir Jonavoje veikianti baldų gamybos įmonė „Baldai Jums“, prieš dvejus metus minėjusi 100 metų jubiliejų. Įmonės generalinis direktorius Alvydas Meškauskas teigė, kad Lietuvos vartotojai įmonei neaktualūs – maždaug 95 proc. produkcijos eksportuojama į užsienį, o labiausiai bendrovė žinoma Jonavos gyventojams – kaip potencialiems darbuotojams. Visa socialinė įmonės veikla ir apsiriboja dažniausiai jonaviškiais. „Nebūna savaitės, jei kas nesikreiptų dėl pagalbos, dažniausiai finansinės. Pirmiausia padedame savo darbuotojams, jų artimiesiems, Jonavos gyventojams. Per metus tokiai pagalbai išleidžiame keliasdešimt tūkstančių litų“, – pasakoja A. Meškauskas. Jo teigimu, atsakingas požiūris į darbuotojus padeda siekti ilgalaikių tikslų, užtikrinti nuolat tiekiamą kokybišką produkciją.
Skirti dėmesį žmogiškiesiems faktoriams ragina ir partneriai iš užsienio – tai, kaip įmonė geba tvarkytis viduje, nepraslysta pro akis. „Niekas nenori prasidėti su probleminiais, netvarkingai veikiančiais partneriais“, – mano „Baldai Jums“ vadovas.
Tai, kad šalies šešėlinės ekonomikos mastai išlieka vieni didžiausių visoje Europos Sąjungoje, neleidžia kalbėti apie visuotinai besikeičiančius verslo veiklos principus. Pokyčius labiausiai diktuoja į įvairias šalies verslo nišas ateinančios tarptautinės kompanijos ar verslo partneriai iš svetur, mano Mindaugas Liutkauskas, medicininius siurblius gaminančios bendrovės „Viltechmeda“ vadovas. „Užsienio kapitalo įmonės ateina čia su savo veiklos modeliais, požiūriu, savomis taisyklėmis. Prie to turi prisitaikyti ir klientai, ir partneriai, ir konkurentai. Turi pasitempti, jei nori išlikti“, – aiškino M. Liutkauskas.
Jauni mokosi
„Jaunojo verslininko“ kategorijoje nominuotos interneto paslaugas teikiančios įmonės „Interdata“ įkūrėjo Manto Mikucko nuomone, verslas jau savaime yra socialiai atsakinga veikla – kuriama pridėtinė vertė, darbo vietos, investuojama į darbuotojų tobulėjimą, tad reikėtų tik visokeriopai išnaudoti šias funkcijas. Viena galimybių, anot verslininko, aktyvesnis praktikantų įtraukimas: „Jaunimas skundžiasi, kad negauna patirties, tai gal reikėtų aktyviau siūlyti, ieškoti, pamokyti jaunus žmones, parodyti, kaip veikia verslas iš vidaus, galiausiai padėti susivokti, ko nori.“
M. Mikuckas pasigenda ne tik daugiau dėmesio darbo patirties neturinčiam jaunimui, bet ir neįgaliems žmonėms. Jo teigimu, įmones čia labiausiai vis dar motyvuoja mokesčių lengvatos, bet ne geranoriškos paskatos.
Šiemet ąžuolinių baldų gamybos verslą pradėjęs Petras Budvytis, įmonės „Ąžuolo baldai“ vadovas, prie atsakomybės darbuotojui prideda ir kitą kriterijų – kokybės garantą: „Čia yra pagrindinis įmonės tikslas. Jei suteiksi klientui kokybišką prekę, jis tau garantuos darbą, pajamas, plėtrą. Tada bus galima pagalvoti ir apie papildomas darbo vietas ir paramą.“
