Jeigu analizuotume naujienų antraštes, nerastume daug gerų žodžių šalies verslininkams. Tačiau gyventojai jų nelaiko visai beviltiškais.
Pavieniai su verslininkais ir jų valdomomis įmonėmis susiję kriminalai kenkia visų verslininkų įvaizdžiui. Nepaisant to, Lietuvoje pamažu formuojasi nuomonė, kad verslininkai nėra neteisėtais būdais pralobę spekuliantai.
Vienas garsesnių pastarojo dešimtmečio skandalų susijęs su tuomečiu „VP dešimtuku“. 2002 m. bendrovė „VP Market“ pasinaudojo neįgaliųjų vardu, kad iš valstybės susigrąžintų 76 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Valstybei atsiskaičius su bendrove, šią gudrią kombinaciją padėjusi atlikti visuomeninė neįgaliųjų organizacija „Spindulys“ dingo kaip į vandenį.
2010 m. liūdnai pagarsėjo bendrovė „Čilija“, nuskriaudusi beveik 100 motinystės atostogose buvusių moterų. Į darbą panorusios grįžti moterys pateko į nepavydėtiną situaciją: jų darbo vietos egzistavo, tačiau ten grįžti jos negalėjo. Anksčiau jas įdarbinusi įmonė „Čilija“ buvo restruktūrizuota, parduota, pakeitė pavadinimą (iš pradžių buvo pavadinta „Čili Bistro“, o vėliau – „Veiza“) ir ruošėsi bankrotui. Dar ir dabar tebeveikiančiose kavinėse dirbusios moterys negalėjo suprasti, kaip jos atsidūrė bankrutuojančioje įmonėje ir galiausiai liko be darbo.
Panašių istorijų apie cinišką šalies verslininkų elgesį galima rasti ne vieną. O pagal jas padaryti išvadą, kad šalies verslininkai savo veikloje laikosi vienintelio principo, kad pinigai yra bekvapiai.
Vis dėlto, jei tai laikytume vyraujančia visuomenės nuomone, smarkiai apsiriktume. Dviejų neseniai atliktų tyrimų duomenys parodė, kad šalies gyventojų nuomonė apie verslą ir verslininkus yra kur kas geresnė, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ar skaitant tik naujienų antraštes. Nors pasitempti taip pat yra kur.
Pasitiki trečdalis
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rudenį atlikto tyrimo duomenimis, 74 proc. gyventojų mano, kad ekonomikos augimą kuria verslininkai ir įmonės. 25 proc. įsitikinę, kad ekonomikos augimą kuria valstybė. Pasitikėjimą verslininkais išreiškė beveik trečdalis – 31 proc. – apklaustųjų. Priešingos nuomonės laikėsi 29 proc., o neutralios pozicijos – 38 proc.
Teigiamą nuomonę apie verslininkus dažniau reiškė jaunesni aukštąjį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys respondentai. Taip pat – aukščiausio, vidutinio lygio vadovai bei smulkieji verslininkai. Beje, LLRI tyrimas vienu metu buvo vykdomas dar trijose šalyse – Bulgarijoje, Gruzijoje ir Kirgizijoje. Išsamią palyginamąją visų šalių analizę instituto ekspertai ruošiasi pristatyti kitų metų pavasarį.
Panašūs buvo ir kiek anksčiau atlikto „Globalaus verslumo stebėsenos“ tyrimo, kurį inicijavo Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM) ir VšĮ „Versli Lietuva“, o finansavo Ūkio ministerija, rezultatai.
Šis tyrimas taip pat parodė, kad teigiamą nuomonę apie verslininkus turi beveik trečdalis gyventojų. Be to, paaiškėjo, jog verslininkai visuomenėje yra gerbiami už tai, kad kuria darbo vietas. Verslininkus darbo vietų kūrėjais laiko 83,7 proc. gyventojų. 47,7 proc. mano, kad verslininkai yra išsilavinę žmonės, o 51,2 proc. sutinka, kad jie dirba sunkiau nei kitų profesijų atstovai.
Įdomu ir tai, kad nemenka dalis gyventojų – 37,5 proc. – yra įsitikinę, jog pradėję nuosavą verslą jie būtų labiau gerbiami savo draugų, pažįstamų ir artimųjų.
Vis dėlto dalis tyrimo dalyvių pasigedo sąžiningo ir etiško verslininkų elgesio. Su teiginiu, kad verslininkai yra etiški, nesutiko 30,3 proc., o teiginiui, kad verslininkai yra sąžiningi, nepritarė 43,8 proc. respondentų.
Įvaizdis kaip motyvacija
Išankstinius savo tyrimo rezultatus pristačiusi LLRI specialioji ekspertė ir šio tyrimo vadovė Rūta Vainienė teigė, kad gauti tyrimo rezultatai buvo kiek netikėti teigiama prasme. Nepaisant pusę amžiaus trukusios priklausomybės ekonomikos sistemai, kuri buvo paremta centrinio planavimo principais, didžioji dalis žmonių adekvačiai vertina privataus kapitalo indėlį ir privačią iniciatyvą laikydami ekonomikos plėtros garantu.
Nors didelio pasitikėjimo ta privačia ekonomiką kuriančia iniciatyva žmonės nedemonstruoja. „Vertindami keturias šalis pastebėjome įdomią tendenciją – kuo ilgiau valstybėje egzistuoja rinkos ekonomika, tuo jos gyventojų pasitikėjimas verslu mažesnis“, – pastebėjo R. Vainienė.
Tiesa, pastaruosius kelerius metus mažėjantis pasitikėjimas verslu yra bendra visų išsivysčiusių šalių tendencija, kuri siejama su pasauline ekonomikos recesija. Nors pagrindiniais kaltininkais įvardijami bankai ir kiti finansų sistemos dalyviai, prisiėmę nepamatuotą riziką, dažnai diskusijose apie krizės priežastis iškeliama ir bendra privataus kapitalo godumo problema.
R. Vainienės manymu, išsiaiškinti tikrąjį požiūrį į verslininkus ir jo priežastis, kad ir kokios jos yra, gali būti svarbu siekiant paskatinti verslumą Lietuvoje.
„Šiandien turime daug programų, kurios moko, kaip pradėti verslą, į kokius įstatymus reikia atsižvelgti, kokias formas užpildyti. Bet nė vienoje nėra kalbama, kodėl tai reikėtų daryti. Bandymas pažvelgti į tai, kaip verslininkas suvokiamas visuomenėje, gali duoti labai gerą atsakymą. Aišku, dėl to visi staiga nepavirs verslininkais, bet tai gali tapti tuo paskutiniu trūkstamu žingsniu tiems, kurie nori, bet dvejoja. Stipresnė motyvacija, kad tu eini daryti gėrio, o ne blogio, tikrai pagelbėtų“, – mintimis dalijosi R. Vainienė.
Lėti pokyčiai
„Norėtųsi, kad verslininkai pradėtų vengti drastiško įstatymų nesilaikymo, mėginimų apgaudinėti. Nuskambantys atvejai, kaip kažkas pabandė kažką nuslėpti ir panašiai, yra pavieniai. Bet jų užtenka, kad formuotųsi neigiama nuostata“, – komentavo VU TVM direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei Erika Vaiginienė.
Tyrimo duomenimis, nuomonę apie verslininkus daugiausia formuoja žiniasklaida (50,4 proc.), draugai ir pažįstami (38,6 proc.) bei pažįstami verslininkai (39,8 proc.). Vis dėlto pašnekovė pastebėjo, kad verslininkai ir Lietuvos gyventojų nuomonė apie juos pamažu keičiasi į gerąją pusę.
„Kultūra taip greitai nesikeičia, jai reikia truputį daugiau laiko. Aišku, mūsų tyrimo rezultatai ir LLRI tyrimas rodo teigiamą posūkį. Galbūt tai susiję su tuo, kad nepriklausomoje Lietuvoje gyvename 23 metus. Karta vidutiniškai pasikeičia per 25 metus. Tam, kad kultūra bent minimaliai pasikeistų, reikia, jog pasikeistų bent viena karta“, – dėstė pašnekovė.
E. Vaiginienė pridūrė, kad profesionalūs verslininkai ir vadybininkai Lietuvoje pradėjo atsirasti tik pastaraisiais metais. Iki tol jie dažniau buvo savamoksliai, tad natūralu, jog darė daugiau klaidų. Be to, žmogui iš šalies esą neretai atrodo, kad galima daryti geriau tol, kol jis pats to nepabando. Tapę verslininkais dauguma pamato, kad kai kuriose situacijose pasielgti kitaip, nei elgiasi verslininkai, negalima, kitų išeičių tiesiog nėra.
Anot pašnekovės, gerus darbus darantys verslininkai yra taip smarkiai įsitraukę į savo veiklą, kad kartais tiesiog neturi laiko sustoti ir tuo pasigirti, o kartais net nesuvokia, kad padarė kažką gero. „Kai Lietuvoje buvo pradėta kalbėti apie tai, kas yra įmonių socialinė atsakomybė, kai kurie verslininkai tik diskusijų metu suprato, jog jie yra socialiai atsakingi ir daro daug socialiai atsakingos veiklos“, – sakė VU TVM atstovė.
Įvaizdžio svarba
Savo ruožtu Alvyda Jasilionytė, asmens prekės ženklo ir organizacijos įvaizdžio kūrimo konsultantė-trenerė, patikino, kad jai dažniau tenka išgirsti neigiamų, o ne teigiamų pareiškimų apie verslininkus.
„Siūlau kiekvienam savo artimųjų, draugų, pažįstamų paklausinėti, kaip jie jaučiasi darbe, koks jų santykis su vadovu (vadove), ar jiems užtenka laiko poilsiui, ar dirba po 14–16 valandų. Patyrinėkite ir pamatysite realią situaciją“, – sakė A. Jasilionytė. Ji taip pat pabrėžė, kad kiekvienoje kartoje yra ir tinginių, ir simuliantų, ir per kitų galvas lipančių karjeristų, ir nuoširdžių, sąžiningų, darbščių, žmonių.
Tačiau pašnekovė sutiko, kad žmogaus asmeninė patirtis susidūrus su nesąžiningu verslininku lemia jo bendrą požiūrį į visus verslininkus – tuomet pasidaro sudėtinga žmogų įtikinti, jog yra kitaip, kad kitas verslininkas gali būti ir sąžiningas, ir teisingas.
A. Jasilionytė, kaip ir E. Vaiginienė, svarstė, kad viešojoje erdvėje sklandantis neigiamas verslininko įvaizdis galėjo susiformuoti dar sovietmečiu: „Šaknys turbūt gilios. Sovietų Sąjungoje kiekvienas sukosi kaip mokėjo. Po griuvimo visi vėl sukosi taip, kaip suprato.“
Įvaizdžio ekspertės teigimu, verslininko įvaizdis gali lemti jo vadovaujamos organizacijos sėkmę. Mat jis neabejotinai yra lyderis, į kurį lygiuojasi kiti. Tai reiškia, kad tolerantiškas, mandagus, visuomet pasitempęs, pagarbiai bendraujantis, laiku atsiskaitantis su užsakovais, tiekėjais, darbuotojais, valstybės institucijomis, ieškantis sprendimo būdų, kai negali atsiskaityti, prisiimantis atsakomybę dėl daromos žalos gamtai ar žmogui, palieka teigiamą įspūdį apie save ir kuria teigiamą organizacijos įvaizdį.
„Visi mes susiję vienas su kitu, vieni kuriame vienus produktus, kiti – kitus, vieni vienas paslaugas, kiti – kitas, tačiau visi esame vienas kitam reikalingi. Kai pradėsime gerbti ir vertinti vienas kitą už tai, kad esame, o ne už tai, kokias pozicijas ir postus užimame, keisis ir darbo, ir žmonių santykiai“, – pabrėžė A. Jasilionytė.
