Savivaldybė džiūgauja, kad miesto laisvoji ekonominė zona (LEZ) pagaliau turės valdytoją, preliminariais duomenimis, su „Ogmios grupe“ siejamą įmonę. Operatorius esą į Panevėžį pritrauks naujų užsienio investuotojų.
Investuotojų paieškos – sudėtingas procesas
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis pritaria, kad operatorius paspartins paieškų procesą, tačiau primena, kad investuotojų paieškos ilgas ir sudėtingas procesas. Pasak jo, kad pritrauktum investuotojus į laisvas ekonomines zonas nepakanka pasiūlyti patogią vietą ir gerą infrastruktūrą. Generalinio direktoriaus teigimu, investuotojai daugiausia dėmesio skiria kūrimosi ir plėtros procesų spartai ir partnerių patikimumui.
Ar seksis Panevėžiui, priklausys ir nuo to, kaip greitai LEZ operatorius sugebės padėti naujoms įmonėms įsikurti, o Savivaldybė – maksimaliai sumažinti biurokratinę karuselę rengiant techninius planus, išduodant leidimus statyboms.
Kaip tvirtina Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, pirmiausia reikia stengtis, kad daugiau investuotojų sužinotų apie Lietuvą, t. y. gaudyti skirtingas žuvis.
Geriausia rekomendacija – tautiečio
V. Petružio teigimu, optimalus įsikūrimo laikas – vieneri metai nuo sutarties pasirašymo.
Jis sutiko, kad operatorių neturinčios LEZ turi mažiau galimybių surasti investuotojų. Kauno LEZ, kaip žinia, sugebėjo iš Ramygalos pramonės parko nuvilioti potencialų investuotoją – bendrovę „Pienas LT“.
V. Petružio teigimu, Lietuvoje veikiančioms LEZ būtina bendradarbiauti.
„Svarbiausia, kad užsienio verslininkai apskritai ateitų į Lietuvą, o tada jau šalies laisvosios ekonominės zonos gali konkuruoti dėl investuotojų. Kiekviena LEZ turi savo privalumų“, – kalbėjo jis.
Kauno LEZ bendradarbiauja su Klaipėdos ir kitų regionų laisvosiomis ekonominėmis zonomis ir pramonės parkais – dalijasi patirtimi, kartu vyksta į konferencijas ir tarptautines parodas, kuria Lietuvos kaip konkurencingos ir vakarietiškos šalies įvaizdį. Lietuvos siūlomos galimybės investuotojams pristatytos parodose Kinijoje, Diuseldorfe, JAV, Čikagoje, užmegzti ryšiai su Čekijos ir Lenkijos LEZ.
V. Petružis įsitikinęs, kad jau investavusioms užsienio kompanijoms reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas dirbti. Kauno LEZ valdytoja yra inicijavusi ne vieną įstatymų pataisą, kad laisvojoje ekonominėje zonoje investavę verslininkai galėtų sėkmingai dirbti.
Jo nuomone, kad ir kaip būtų stengiamasi įtikinti užsieniečius investuoti Lietuvoje, geriausia rekomendacija jiems bus tautiečio.
„Pas mus dirba suomių įmonės. Panevėžyje, kiek žinau, norvegų. Tad miestui yra galimybių pritraukti dar daugiau norvegiško kapitalo įmonių“, – kalbėjo direktorius.
LEZ veikiančios įmonės, investavusios ne mažiau kaip 1 milijoną eurų, gali pasinaudoti lengvatomis – šešerius metus nemokėti pelno mokesčio, paskui dešimt metų mokėti tik 50 proc. šio mokesčio tarifo. Be to, jos atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Giriasi radę keturias įmones
Į 47 hektarų plotą užimantį Panevėžio LEZ investuota per 20 mln. litų, iš jų apie 7 mln. litų yra miesto Savivaldybės. Parke įrengti inžineriniai ir nuotekų tinklai, vandentiekis, gatvės ir apšvietimas. Panevėžio savivaldybė skelbia turinti keturis investuotojus.
Liežo kooperatinė bendrovė daugiau kaip 2 ha sklype esą planuoja įkurti pieno perdirbimo ir rinkodaros cechą. Bendra šio projekto vertė daugiau kaip 24 mln. Lt. Bendrovė turėtų sukurti 50 ilgalaikių darbo vietų.
Žemės ūkio kooperatyvas „Loknesa“ 3 ha sklype pareiškė ketinimus statyti daržovių perdirbimo cechą, į jį investuoti beveik 26,5 mln. Lt ir sukurti 60 darbo vietų.
Trikotažo gaminių norvegų kapitalo įmonė „Devold“ į beveik 6,5 ha sklypą planuoja perkelti iš Paliūniškio gatvės gamyklą ir padidinti gamybos apimtis. „Devold“ ketina investuoti per 33,7 mln. Lt. Į naują pastatą būtų perkeltos šiuo metu esančios 260 darbo vietų, o per trejus metus papildomai sukurta šimtas.
Išsinuomoti daugiau kaip 2,7 ha sklypą Panevėžio pramonės parke norą pareiškė ir ketvirtas investuotojas – žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“.
Kooperatyvas planavo statyti vaisių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cechą. Į jį ketino investuoti beveik 24 mln. Lt ir sukurti 66 darbo vietas. Įgyvendinus projektą per metus rinkai planuota pateikti iki 300 tonų džiovintų vaisių.
Investuotojai su Panevėžio savivaldybe sutartis pasirašė 2011-ųjų pabaigoje ir 2012 metų pradžioje. Tuomet kalbėta, kad jau šių metų vasarą bus baigti statyti pastatai. Tačiau iki šiol tik „Devold“ įmonė atlieka projektavimo darbus.
Panevėžio rajono savivaldybė vienintelį investuotoją – austrų kapitalo bendrovę „ASP-BEDD productions“ – buvo suradusi prieš ketverius metus.
2009-ųjų vasaros pabaigoje Savivaldybė šiai bendrovei Ramygalos pramonės parke išnuomojo beveik 2 hektarų sklypą 99 metams. Verslininkai planavo statyti gamyklą laboratorinių gyvūnų kraikui gaminti, tačiau dingo kaip į vandenį.
*****
Naujos darbo vietos
- Kauno LEZ, užimančioje 534 hektarus, yra 18 investuotojų, iš jų jau dirba 7, kiti dar kuriasi. Iš 11 naujų investuotojų trys jau pradėjo statybas.
- Rusijoje registruota aukštųjų technologijų kompanija „Rokor“ kitąmet Kaune pradės gaminti pramoninius safyrus. Planuojama, kad įmonės investicijos sieks 41 mln. litų.
- Kauno LEZ yra pritraukusi 1,2 mlrd. litų investicijų, daugiau kaip 70 proc. jų sudaro tiesioginės užsienio investicijos.
- Pramonės parke jau sukurtos 597 darbo vietos, kuriama dar beveik tiek pat.
- Tarp sutartis su Kauno LEZ valdymo bendrove pasirašiusių šešiolikos įmonių yra gerai žinomos energetikos, chemijos, elektronikos, metalo, apdirbimo, baldų gamybos, maisto pramonės, farmacijos kompanijos.
- Pasak V. Petružio, viena darbo vieta laisvojoje ekonominėje zonoje sukuria tris darbo vietas už jos ribų. Už Kauno LEZ ribų planuojama sukurti apie 1500 naujų darbo vietų.
*****
TURI PUIKIAS PERSPEKTYVAS
– Ar pritariate kolegai, kad LEZ ir pramonės parkams didesnės galimybės surasti investuotojų ieškant jų kartu? – „Sekundė“ pasiteiravo Klaipėdos LEZ generalinio direktoriaus Eimanto Kiudulo.
– LEZ pagrindinis tikslas yra pritraukti naujus investuotojus. Mūsų didžiausi konkurentai ne čia, Lietuvoje, o pramonės parkai, LEZ Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje ir kt. Vien tik Lenkijoje daugiau nei 65 miestuose ir miesteliuose veikia specialios ekonominės zonos. Lietuvą pasirinkęs investuotojas turi turėti galimybę rinktis tarp kelių skirtingų profilių LEZ, bet visų pirma jis turi įsikurti mūsų šalyje.
Mes visi turim savo ribotus rinkodaros ir pardavimo išteklius. Geriau konkuruoti ne dėl vienos žuvies, o stengtis, kad daugiau investuotojų sužinotų apie Lietuvą, t. y gaudyti skirtingas žuvis. Tada kiekvienas atskiras investicijų ieškotojas turi galimybes pasirinkti skirtingus įrankius ir gaudyti savo investuotojus kitame ežere. Kiekvienas miestas ar LEZ turėtų konkrečiai apibrėžti savo prioritetus, aiškiai atsakyti, kokiam verslui jo miestas patraukliausias. Vieni pajėgūs pritraukti baldininkus, kiti – farmacijos įmones, treti – inžinerines bendroves. Koncentruojant savo išteklius būtent pasirinkta kryptimi galima tikėtis sėkmės. Žinoma, bus ir tokių investuotojų, kuriems keli LEZ Lietuvoje bus patrauklūs.
– Vis dėlto vienas didžiausių Kauno LEZ konkurentų yra Klaipėdos LEZ. Ar konkurencija nėra kliūtis bendradarbiauti?
– Nors konkurencija yra, bet esama bendrų projektų, jiems realizuoti geriau suremti pečius. Pavyzdžiui, siekiant, kad būtų patobulinti kai kurie LEZ veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šiuo metu nė viename Lietuvos LEZ neleidžiama plastikų gamyba. Kas gali pasakyti kodėl? Dalijimasis patirtis dirbant su bendruomenėmis investicijų pritraukimo srityje, bendri rinkodaros projektai, dalyvavimas renginiuose jaukinantis investuotojus naujoje šalyje yra darbai, kuriuos galime dirbti drauge.
– Kokios Klaipėdos LEZ stipriosios pusės, kuo ji patraukli investuotojams?
– LEZ įkurta ir veikia jau daugiau nei dešimt metų. Kol kas esame pirmaujantis pramonės ir logistikos parkas Baltijos šalyse pagal pritrauktas investicijas ir veikiančias įmones. Klaipėdos miestas ir uostas suteikia mums dalį privalumų dėl logistikos sprendimų, dėl čia gyvenančių žmonių turimos kompetencijos ir noro tobulėti, miesto paramos naujiems investiciniams projektams. Investuotojui mes padedame lengviau įsikurti Lietuvoje, Klaipėdoje, kad jo pelno marža pas mus būtų didesnė nei kitose šalyse ar miestuose. Veikia pirmoji Lietuvoje laisvoji teritorija, joje esančios prekės yra už ES muitų teritorijos. Dirbanti ir teikianti paslaugas klientams komanda turi sukaupusi didelę patirtį. Dabartiniai mūsų klientai mus jau pataria, kad pritraukti naujų.
– Ką manote apie Panevėžio LEZ perspektyvas?
– Esu tikras, kad tiek Panevėžio miestas, tiek jo LEZs turi puikias perspektyvas, jei visiškai išnaudos miesto, jo geografinės padėties privalumus, gyventojų kompetenciją. Jūsų LEZ reikia surasti savo išskirtinę vietą tarp daugiau nei 100 įvairių specialiųjų bei laisvųjų ekonominių zonų, pramonės parkų, veikiančių regione ir Lietuvoje.
*****
Inga SMALSKIENĖ
