Atrodo, kad televizorius ir kompiuteris vis dėlto nesukelia trumparegystės – amerikiečiai mokslininkai tvirtina neradę ryšio tarp prastos vaikų regos ir ilgo spoksojimo į ekranus.
Anot oftalmologų, didžiausias trumparegystės paplitimo šuolis, sutapęs su naujųjų technologijų paplitimu, labiau siejamas ne tiek su pačiomis technologijomis, kiek su būtinybe prisitaikyti prie darbo, kai nuolat tenka žiūrėti į arti.
Ohajo universiteto specialistai patys nustebo, bet buvo priversti pripažinti net du dešimtmečius trukusio tyrimo rezultatus. Per tą laiką jie stebėjo 4 500 vaikų nuo 6 iki 11 metų.
Televizorius ir kompiuteris jau daug metų buvo laikomi, jei ne pagrindine priežastimi, tai vienu iš rimčiausių veiksnių, lemiančių vaikų trumparegystę. Dabar paaiškėjo, kad jokio ryšio tarp jų nėra.
Amerikiečiai mokslininkai tikrino trylika galimai su trumparegyste susijusių veiksnių – siekė išsiaiškinti, kuris iš jų labiausiai gadina vaikams akis. Ir, savo pačių bei turbūt viso pasaulio tėvų nuostabai, išsiaiškino, kad pavojingiausias veiksnys vis dėlto yra ne televizorius, o refrakcijos anomalija sulaukus 6-erių metų.
Normalų regėjimą turintiems žmonėms vyzdžiai auga kartu su visu kūnu. Tas augimas užprogramuotas sustoti tik tada, kai galės užtikrinti nepriekaištingą regą. Tačiau kenčiantiesiems dėl miopijos, tai yra trumparegystės, tipiškai sferos formos vyzdys tampa ovaliu ir primena vynuogę ar alyvuogę.
Suprantama, sugriuvęs mitas, kad televizoriaus žiūrėjimas ir kompiuteriniai žaidimai gadina akis, dar nereiškia, jog dabar jau galima leisti vaikams į ekranus spoksoti kiaurą dieną. Tie patys amerikiečiai kiek anksčiau yra paskelbę kito mokslinio tyrimo išvadas: kuo daugiau laiko praleidžiame gryname ore, tuo mažesnė trumparegystės rizika.
„THE DAILY MAIL“ INF.
