Buvęs bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius Rimantas Liepa išvengė kalėjimo, tačiau ne dėl psichinės sveikatos problemų, o dėl pasikeitusių įstatymų.
Pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme nuteistą R. Liepą nuo kalėjimo išgelbėjo neseniai priimtos įstatymo pataisos, numatančios bausmės atidėjimą ir už sunkius nusikaltimus. U. Mikaliūno nuotr.
Nei kalėjimo, nei baudos
R. Liepos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį nusprendė dvejiems metams atidėti jam paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įpareigojant jį be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Apygardos teismas sprendimą nepasiųsti buvusio Panevėžio savivaldybės įmonės vadovo už grotų motyvavo tuo, jog dabar įstatymai leidžia atidėti laisvės atėmimo bausmę ne tik baustiems už nesunkius, bet ir už sunkius nusikaltimus asmenims.
Nuo šių metų kovo pabaigos įsigaliojusiosiose naujos redakcijos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pataisose numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir ją atidėjus.
2014 metų pavasarį pavaldinių generolu vadintą R. Liepą Panevėžio apylinkės teismas pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir skyrė jam pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę.
Grupei jo bendrininkų buvo paskirtos nuo 13 tūkst. iki 26 tūkst. litų baudos. Nusikaltimo organizatoriumi pripažintas R. Liepa piniginės baudos išvengė.
Panevėžio apygardos teismas pripažino, jog žemesnės instancijos teismas R. Liepai skyrė pagrįstą ir teisingą bausmę, o priimdamas sprendimą atidėti jos vykdymą atsižvelgė į priimtus įstatymų pakeitimus.
Lietuvos teismais netiki
R. Liepa, paklaustas, ar patenkintas sprendimu, replikavo, kad Lietuvoje visiems rūpi kuo daugiau žmonių įkišti į kalėjimus. Jis tikino nepadaręs jokio nusikaltimo ir apgailestavo, kad Panevėžio apygardos teismas jo neišteisino.
„Netikiu Lietuvos teismais“, – tvirtino buvęs įmonės vadovas.
Į klausimą, ar skųs Panevėžio apygardos teismo sprendimą, jis atšovė, kad jokio teismo sprendimo neskundė ir neskųs.
„Panevėžio apylinkės teismo sprendimą skundė mano gynėjas“, – nustebusiems žiniasklaidos atstovams paaiškino R. Liepa.
Psichikos liga nepadėjo
„Sekundė“ jau rašė, jog teismas nustatė, kad R. Liepa, būdamas bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generaliniu direktoriumi, nuo 2010 metų spalio 25 dienos iki 2011 metų kovo 25 dienos Panevėžio mieste ir rajone, veikdamas su organizuota grupe – kartu su AB Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ vyriausiuoju inžinieriumi Kęstučiu Kastricku, tos pačios įmonės statybos darbų vadovais Juozu Česnaku ir Mykolu Jurgaičiu, „Aukštaitijos vandenų“ meistru Virgilijumi Jonu Gečiausku ir nuotekų tinklų Panevėžio rajono Paviešečių kaime savininku Dariumi Simonavičiumi, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į 133 tūkst. 515 litų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų.
Teismas konstatavo, kad R. Liepos vaidmuo buvo svarbiausias organizuojant grupę pasipelnyti valstybės ir Europos Sąjungos sąskaita imituojant nuotekų tinklų tiesimą Paviešečių kaime. Pasak teismo, R. Liepa, pasinaudojęs savo užimamomis aukštomis pareigomis ir organizaciniais sugebėjimais, veikdamas tiesiogiai ir netiesiogiai, į nusikalstamą veiką įtraukė šešis asmenis. R. Liepa savo kaltę neigė.
Panevėžio apylinkės teismui nusprendus jį pusketvirtų metų pasiųsti už grotų, buvęs vandentiekininkų vadovas teismo nuosprendį apskundė Apygardos teismui. Jo advokatas taip pat teismo paprašė ginamajam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Siekta įrodyti, kad R. Liepa negali būti pasiųstas už grotų dėl psichinės sveikatos problemų. Šitaip mėginta apsidrausti nuo laisvės atėmimo bausmės, jeigu Apygardos teismas skundo netenkintų.
Tačiau specialistai teismui pateikė išvadą, kad R. Liepos sveikatos būklė nėra kliūtis atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje.
Nors šis koziris kaltinamajam nepadėjo, nuo kalėjimo jį išgelbėjo įstatymo pataisos.
Darbus tik įmitavo
STT Panevėžio valdybos pareigūnai ir apygardos prokurorai nustatė, jog prieš trejus metus nuotekų tinklų tiesimas Panevėžio rajono Paviešečių kaime buvo tik imituojamas. Šie tinklai jau buvo nutiesti, tik dokumentuose neužregistruoti. Todėl suregztas planas, kaip sukčiaujant ir klastojant dokumentus bei piktnaudžiaujant tarnyba pasipelnyti iš valstybės ir ES Sanglaudos fondo.
„Aukštaitijos vandenims“ susitarus su Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ vadovais, į rengiamą 1,8 mln. vertės sąmatą buvo įtraukta privačiame sklype Paviešečių kaime jau nutiesta nuotekų linija.
Rangovai tik imitavo darbus, o kad įtikintų tikrintojus, iškasė griovį ir šalia paguldė vamzdį. Suklastojus darbų atlikimo aktus bei kitus dokumentus, pavyko gauti ES paramą.
Suklastojus dokumentus, teliko gauti užmokestį už neatliktus darbus ir nesunaudotas medžiagas. Tačiau iki galo padaryti nusikaltimo nespėta klastotojus išaiškinus STT Panevėžio valdybos agentams.
Išaiškėjus nusikaltimui ES lėšas administruojanti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra sustabdė šiam projektui skirtą finansavimą.
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui R. Liepai smarkiai pašlijo sveikata. Kai jis susipažino su Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnų surinkta tyrimo medžiaga, atsigulė į ligoninę širdies operacijai. Vėliau R. Liepai buvo diagnozuotas galvos smegenų žievės uždegimas.
Inga SMALSKIENĖ
