Gelbėjimosi šiaudas – psichiatrų rankose (papildyta)

Už nuotekų tinklų aferą realia trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius, 1997-aisiais buvęs ir Panevėžio meru, Rimantas Liepa siekia įrodyti, kad sėsti į kalėjimą negali dėl psichinės sveikatos.

R. Liepa.

Jau pernai rudenį į teismo posėdį R. Liepa atvyko akivaizdžiai pašlijusios sveikatos. Ar dėl persirgtos ūmios infekcinės ligos jis iš tiesų negali atlikti laisvės atėmimo bausmės Pataisos namuose, dabar aiškinsis psichiatrai. U. Mikaliūno nuotr.

 

Prašosi ištiriamas

Panevėžio apygardos teismas patenkino R. Liepos advokato prašymą ir nuteistajam skyrė teismo psichiatrinę ekspertizę.

Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų prašoma atsakyti, ar yra objektyvių požymių ir neurologinių simptomų, apibūdinančių liekamuosius reiškinius po R. Liepos persirgtos ūmios ligos. Taip pat teismą domina, ar R. Liepos psichikos būklė gali būti kvalifikuojama kaip sunki ir nepagydoma liga, dėl kurios jam atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų per sunku.

R. Liepa tvirtina, jog prašyti psichiatrinės ekspertizės buvo ne jo, o gynėjo idėja.

„Advokatui leidau dirbti savarankiškai. Jau ne kartą sakiau, kad mane nuteisusi Apylinkės teismo teisėja arba neskaitė bylos, arba jai kažkas darė įtaką. Taip kad aš nebežinau, ką toliau daryti“, – „Sekundei“ teigė R. Liepa.

Psichiatrų išvados, pripažįstančios, kad dėl psichikos būklės nuteistajam būtų per sunku atlikti bausmę Pataisos namuose, R. Liepai būtų naudingos, jei Apygardos teismas netenkintų kur kas svarbesnio jo prašymo – išteisinti.

 

Pakirto sunkios ligos

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios R. Liepai du kartus teko rimtai gydytis. Jis tvirtino į ligoninę širdies operacijai atgulęs iš karto po to, kai buvo leista susipažinti su Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnų surinkta tyrimo medžiaga.

Vėliau R. Liepą pakirto galvos smegenų žievės uždegimas.

Praėjusių metų rudenį Apylinkės teisme nagrinėjant bylą, teisiamasis į posėdį atvyko akivaizdžiai pasikeitęs. R. Liepa sunkiai paėjo, o teismo pakviestas duoti paaiškinimų dėl kaltinamojo akto, prabilo kone pakuždomis. Teisėjai paprašius kalbėti garsiau, advokatas pateikė medikų pažymą, kad jo ginamasis neseniai persirgęs sunkia infekcine liga.

Vėliau „Sekundei“ R. Liepa pripažino turėjęs labai rimtų sveikatos problemų.

„Persirgtas smegenų žievės uždegimas gal šį tą reiškia? Atsistojus svaigsta galva, vaistų geriu tiek, kad gydytojų klausiu, ar man dar valgyti duonos ir mėsos. Bet nieko, viskas praeis. Apie visus mirusiuosius sako, kad gražiai atrodo“, – kalbėjo R. Liepa.

Vis dėlto jis nė nebandė pasinaudoti galimybe dėl sveikatos būklės atidėti teismo posėdžių.

„Korupcijos bylose sveikata – ne prioritetas. O ką, manote, kalėjimuose niekas nemiršta?“ – ironizavo R. Liepa.

 

Už grotų pasiuntė tik vieną

Buvusį „Aukštaitijos vandenų“ generalinį direktorių, pavaldinių vadintą generolu, Panevėžio apylinkės teismas šįmet pavasarį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir skyrė jam pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę.

Grupei jo bendrininkų paskirtos nuo 13 tūkst. iki 26 tūkst. litų baudos.

Teismas konstatavo, kad R. Liepos vaidmuo buvo svarbiausias organizuojant grupę pasipelnyti valstybės ir Europos Sąjungos sąskaita imituojant nuotekų tinklų tiesimą Pavešėčių kaime. Pasak teismo, R. Liepa, pasinaudojęs savo užimamomis aukštomis pareigomis ir organizaciniais sugebėjimais, veikdamas tiesiogiai ir netiesiogiai, į nusikalstamą veiką įtraukė šešis asmenis.

Per visą bylos nagrinėjimo procesą R. Liepa savo kaltę neigė. Esąs nekaltas jis įrodinėjo ir išklausęs nuosprendį.

 

Planus sužlugdė pareigūnai

STT Panevėžio valdybos pareigūnai ir apygardos prokurorai nustatė, kad prieš trejus metus nuotekų tinklų tiesimas Panevėžio rajono Pavešėčių kaime buvo tik imituojamas. Šie tinklai jau buvo nutiesti, tik dokumentuose neužregistruoti. Todėl suregztas planas, kaip sukčiaujant ir klastojant dokumentus bei piktnaudžiaujant tarnyba pasipelnyti iš valstybės ir ES Sanglaudos fondo.

„Aukštaitijos vandenims“ susitarus su Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ vadovais, į rengiamą 1,8 mln. vertės sąmatą buvo įtraukta privačiame sklype Pavešėčių kaime jau nutiesta nuotekų linija.

Rangovai tik imitavo darbus, o kad įtikintų tikrintojus, iškasė griovį ir šalia paguldė vamzdį. Suklastojus darbų atlikimo aktus bei kitus dokumentus, pavyko gauti ES paramą.

Suklastojus dokumentus, beliko gauti užmokestį už neatliktus darbus ir nesunaudotas medžiagas. Tačiau iki galo padaryti nusikaltimo nespėta klastotojus išaiškinus STT Panevėžio valdybos agentams.

Išaiškėjus nusikaltimui ES lėšas administruojanti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra sustabdė šiam projektui skirtą finansavimą.

Galimos aferos autoriams ir vykdytojams apgaule pavyko užvaldyti apie 133 tūkst. Lt.

 

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

Sekunde.lt

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto