„Alitos“ ir „Anykščių vyno“ finansiniai reikalai nuo 2008 m. pašlijo (A. Repšio nuotr.)
Mažesni akcizai būtų naudingi alkoholio gamintojams, bet ne biudžetui.
Kovą Seime turėjo būti svarstytas Akcizų įstatymo projektas. Jame siūlyta pakeisti vos vieną skaičių – tūkstančiui litrų etilo alkoholio taikomo akcizo tarifą sumažinti nuo 4416 iki maždaug 3600 Lt. Daugiau kaip du kartus minimalius ES reikalavimus viršijantis tarifas jau trečius metus kelia diskusijas: alkoholio gamintojai ir pardavėjai bando įrodyti, kad būtent dėl to kontrabandos mastas išaugo, taigi ir legalaus alkoholio perkama daug mažiau, o valdininkai teigia, kad tai labiausiai susiję su pasikeitusia šalies ūkio būkle. Panašu, kad politikai vis labiau įtiki pirmųjų argumentais. Nors minėtas įstatymo projektas užregistruotas parlamentinės opozicijos atstovų ir Seimo daugumos pritarimo greičiausiai nesulauks, valdančiojoje koalicijoje siūlymai mažinti alkoholio akcizus taip pat skamba vis garsiau.
Mokesčių mažinimo klausimą koalicijoje nebe pirmą kartą bando inicijuoti Liberalų sąjūdis. Tiesa, liberalams svarbiausia, kad būtų neapmokestinamas reinvestuojamas pelnas, nustatytos socialinio draudimo įmokų lubos ir iki ES reikalaujamo minimumo sumažintas akcizas degalams. Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio, reikėtų apsvarstyti siūlymus ir dėl alkoholio akcizų, tačiau kalbėti apie tai, kad juos būtina grąžinti į 2007-ųjų lygį, dar anksti. „Reikia svarstyti labai kompleksiškai, vertinant kontrabandos mastus ir žiūrint, kada valstybė praranda daugiau – ar turėdama aukštus akcizus ir didesnį kontrabandos mastą, ar mažesnius akcizus ir, tikėtina, mažesnį kontrabandos mastą“, – sakė E. Masiulis.
Liberalų sąjūdžio atstovas pridūrė, kad siūlymams linkę pritarti mažesnieji valdančiosios koalicijos partneriai liberalcentristai ir Tautos prisikėlimo frakcija, o konservatorių pozicija atsargesnė. Konservatorius Vitas Matuzas įsitikinęs, kad alkoholio akcizų klausimas turės būti apsvarstytas valdančiojoje koalicijoje, o iki vasaros priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Pats V. Matuzas teigė manąs, kad akcizai stipriesiems alkoholiniams gėrimams turėtų būti mažinami: „Rinkėjai kai kuriems Seimo nariams atvirai sako, kad apsimoka tai daryti, nes kainų skirtumas tarp alkoholio Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse didelis. Jei jis būtų mažesnis, užsiimti ta veikla taip nebeapsimokėtų, nes rizika brangiai kainuoja.“
Nepalanki geografinė padėtis
Kiek išaugo kontrabandos mastai, pasakyti sunku, tačiau legaliai alkoholio parduodama iš tiesų mažiau. Per 2007-uosius šalyje buvo parduota 209 tūkst. hektolitrų etilo alkoholio, per 2008 metus – 14 proc. mažiau, iki 181 tūkst. hektolitrų, o per praėjusius metus etilo alkoholio buvo parduota 123 tūkst. hektolitrų – 32 proc. mažiau negu 2008 metais. Žinoma, dėl to kalta ir ūkio krizė, ir sumenkusi gyventojų perkamoji galia, tačiau įvertinus tai, kad bendras mažmeninės prekybos nuosmukis buvo mažesnis, o alkoholis ir tabakas yra tarp ekonomikos sunkumams atspariausių prekių, dalis šalies gyventojų legalų alkoholį iš tiesų turėjo iškeisti į pigesnes nelegalias alternatyvas. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija (AGPĮA) suskaičiavo, kad įvairių su alkoholio kontrabanda turinčių kovoti institucijų pareigūnai per 2009 metus sulaikė ar iš apyvartos išėmė 338 tūkst. litrų nelegalių alkoholinių gėrimų. Palyginti su 2008-asiais, šis kiekis išaugo 4,3 karto.
AGPĮA prezidentas Laurynas Vilimas tikino, kad alkoholio pardavėjai bejėgiai prieš kontrabandininkus, kurie valstybei nemoka ne tik akcizo, bet ir kitų mokesčių, o degtinės butelį parduoda du kartus pigiau, negu jis kainuoja parduotuvėje. Bet dvigubai pigesnė prekė, ypač šiuo metu, yra stiprus argumentas ją rinktis. Pasak alkoholio pardavėjų atstovo, tik akcizų mažinimas padėtų sumažinti šį atotrūkį ir legalią produkciją padaryti konkurencingesnę. Tiesa, L. Vilimas taip pat neturi iliuzijų, kad legalus alkoholis savo kaina galėtų prilygti kontrabandiniam, tačiau net ir lito skirtumas yra svarbus.
Valdžiai neatsižvelgus į kaimyninėse valstybėse parduodamo alkoholio kainas, Lietuva atsidūrė nepalankioje padėtyje. Nors Finansų ministerija teigia, kad alkoholio akcizai Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje panašūs ir sudaro 8,7–9,8 lito 0,5 litro degtinės butelio kainos, Rusijoje ir Baltarusijoje jie yra gerokai mažesni ir sudaro atitinkamai 5,1 ir 3,05 lito, o degtinės butelį šiose šalyse galima įsigyti už 6–7 litus. Tad daugiausia kontrabandinio alkoholio Lietuvą pasiekia iš Rusijos ir Baltarusijos, o tai išryškina dar vieną problemą – kontrabandinis alkoholis yra gana lakus ir nesunkiai prasiskverbia pro valstybės sienas.
Bendras kritusio vartojimo, padidintų akcizų ir išaugusios kontrabandos kiekis įplaukas į biudžetą per 2009 metus, palyginti su 2008-aisiais, sumažino 150 mln. litų. Ar į prieš keletą metų buvusį lygį grąžinti alkoholio akcizai galėtų pakeisti situaciją? Pasak Finansų ministro patarėjos Giedrės Balčytytės, praktika rodo, kad gerokai sumažinus akcizą, prekių realizacija nepadidėja tiek, kad biudžetas neprarastų pajamų. Kad biudžeto pajamos pradžioje greičiausiai sumenks, pripažįsta ir patys alkoholio pardavėjai, vis dėlto, anot L. Vilimo, praėjus metams ir iš kontrabandininkų atkovojus didesnę rinkos dalį, bus galima tikėtis teigiamų permainų.
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė įsitikinusi, kad daugiausia naudos iš to turės vietos alkoholio pramonė. „Net ir sumažinus akcizus, kainų skirtumas išliks didžiulis. Kontrabandininkų pelnas gal ir sumažės, tačiau toliau toleruojant tokias kiauras sienas, didesnio pagerėjimo nebus. Taip, alkoholio gamintojai galės lengviau atsipūsti, tačiau viešajam finansų sektoriui tai bus smūgis“, – sakė analitikė.
Sunku ne visiems
Iš trijų stambiųjų alkoholio gamintojų rasti priešnuodį ekonomikos ir nepalankiai Vyriausybės akcizų politikai sugebėjo tik „Stumbras“. Kitų dviejų alkoholio gamintojų – „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ – finansiniai reikalai nuo 2008 metų pradžios smarkiai pašlijo. Per 2007-uosius „Alita“ uždirbo 11,4 mln. litų, „Anykščių vyno“ pelnas sudarė 727 tūkst. litų. Nuo 2008 metų sausio 1 dienos įsigaliojus 20 proc. didesniems stipriojo alkoholio akcizams, minėtos bendrovės per 2008-uosius patyrė atitinkamai 14,2 mln. litų ir 6,3 mln. litų nuostolį. Nuo 2009 metų pradžios akcizas etilo alkoholiui padidintas dar 15 proc., „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ nuostoliai per praėjusius metus sudarė atitinkamai 14,5 mln. litų ir 6,7 mln. litų. Vienintelis „Stumbras“, nors ir išaugo akcizų tarifai, sugebėjo dirbti pelningai. Vis dėlto bendrovės pelnas taip pat sumenko: 2007-aisiais ji gavo rekordinį 41,7 mln. litų pelną, per 2008 metus jis sumažėjo iki 33,8 mln. litų, o per praėjusius – iki 27,6 mln. litų.
Nors „Stumbro“ rezultatai įrodo, kad pelningai galima dirbti ir su kelis kartus minimalius ES reikalavimus viršijančiais akcizais, kitiems dviem alkoholio gamintojams mažesni alkoholio akcizai yra gyvybiškai būtinas sprendimas, galintis duoti greitą efektą ir padėti išbristi iš nuostolių liūno. Kaip buvo minėta pradžioje, įstatyme užtektų pakeisti vieną skaičių, ir alkoholio pramonė jau kitą dieną po jo įsigaliojimo į valstybės biudžetą atseikėtų kur kas mažesnę dalį pinigų. Žinoma, šalyje atpigtų ir alkoholiniai gėrimai, tačiau jų kainos nebūtinai kris būtent tiek, kiek bus sumažintas akcizas.
Dar prieš metus Seimo Biudžeto ir finansų komitetas išsiaiškino, kad praėjusiais metais alkoholiniai gėrimai pabrango šiek tiek daugiau negu turėjo brangti dėl išaugusio akcizo ir didesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Nuo 2009 m. sausio 1 d. padidėjusio akcizo įtaka 0,5 litro degtinės kainai buvo lygi 1,37 lito, o bendra akcizo ir PVM tarifų padidinimo įtaka – 1,51 lito. Tačiau 2009-ųjų vasarį lietuviška degtinė mažmeninėje prekyboje vidutiniškai kainavo 2,29 lito daugiau negu 2008 metų gruodį ir 0,78 lito daugiau, negu būtų padidėjusi kaina dėl padidėjusio akcizo ir PVM. Gamintojai ir prekybininkai greičiausiai nepraleido progos pasinaudoti neišvengiamu kainų didėjimu, gali būti, kad tas pats nutiks ir mažinant akcizus.
Kova su kontrabanda ar parama verslui
Kokią įtaką šalies ekonomikai padarys sumažinti akcizai, priklausys nuo to, kiek jie gali būti sumažinti. Sumažinus juos truputį, daugiausia iš to naudos turėtų alkoholio gamintojai, nors valstybė taip pat nerizikuotų prarasti daug biudžeto pajamų: akcizų pajamos sumenktų keliomis dešimtimis milijonų litų, mokestinė našta alkoholio gamintojams taptų lengvesnė, alkoholinių gėrimų kainos labai nepasikeistų, kontrabandos mastams tai didelės įtakos taip pat nepadarytų. Jeigu alkoholio akcizai būtų grąžinti į 2007-ųjų lygį, to naudą greičiausiai jau pajustų ir vartotojai: alkoholinių gėrimų kainos sumažėtų, nors abejotina, ar pasiektų 2007 metų lygį, mokestinė našta alkoholio gamintojams taptų dar lengvesnė, valstybės biudžetas tokiu atveju rizikuotų netekti šimto ar daugiau milijonų litų pajamų, kontrabandininkų pelnas taptų menkesnis, tačiau vargu ar pakeistų pačią kontrabandinio alkoholio tendenciją. Jei alkoholio akcizai būtų sumažinti iki ES reikalaujamo minimumo, kuris šiuo metu siekia 1899 litus tūkstančiui litrų etilo alkoholio, tada tai turėtų įtakos visai šalies ekonomikai: alkoholiniai gėrimai gerokai atpigtų, alkoholio pramonėje išauštų verslo pavasaris, į šalies pasienyje esančius miestelius vis dažniau užsuktų kaimyninių ES šalių, kuriose alkoholio akcizai būtų gerokai didesni, piliečiai, iškiltų reali grėsmė šešėliniam alkoholio verslui ir, žinoma, valstybės biudžetas netektų bent pusės to, ką šiuo metu surenka už alkoholio akcizus.
Kuris iš išvardytų scenarijų labiausiai tikėtinas, gali atsakyti tik patys politikai. Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad akcizus būtų ryžtasi mažinti iki ES reikalaujamo minimumo – daugiausia, ko galima laukti, tai 2007-aisiais galiojusių alkoholio akcizų grąžinimas. Tačiau tokiu atveju pagrindinė sumažintų akcizų nauda atiteks alkoholio gamintojams, o kitoms sritims įtaka bus minimali. Žinoma, geriau padėti šalies bendrovėms, įdarbinančioms žmones ir mokančioms mokesčius, o ne kontrabandininkams, tačiau daryti prielaidą, kad būtent tai padės kovoti su kontrabanda, būtų klaidinga. Pagrindinė kontrabandos problema ne aukšti akcizai, o kiauros valstybės sienos, todėl, jei alkoholio akcizų nesiryžtama mažinti iki minimumo, būtina stiprinti valstybės sienos apsaugos kontrolę. E. Masiulio žodžiais tariant, tik veikiant kompleksiškai galima sumažinti šešėlinio verslo mastą ir iš to kylančias problemas. Sumažinti alkoholio akcizai, jeigu bus pasirinktas nuosaikesnis variantas, be griežtesnės sienos kontrolės taps parama kelioms bendrovėms, o kontrabandos neužgniauš.
Alkoholio pardavimo ypatumai
Nors alkoholio pardavėjai skundžiasi, kad nuo 2007-ųjų alkoholinių gėrimų parduodama vis mažiau, analizuojant metų pradžios duomenis, galima susidaryti priešingą įspūdį. Per šių metų sausio mėnesį akcizų beveik visose alkoholio kategorijose surinkta daugiau. Akcizų už spirituotus koktelius ir silpnus likerius buvo surinkta 84 proc. daugiau, už spirituotus vynus ir likerius – 46 proc. daugiau, o už spiritinius gėrimus – net 145 proc. daugiau negu per praėjusių metų sausį. Tiesa, Finansų ministerija nurodo, kad tokius netikėtus pokyčius lėmė alkoholio gamintojų ir tiekėjų noras dar 2008-ųjų pabaigoje pasinaudoti palankesniais alkoholio akcizų tarifais. Norėdama bent trumpam atidėti didesnius mokesčius už alkoholį dėl nuo 2009 m. sausio 1 d. išaugusių akcizų, 2008-ųjų gruodį alkoholio pramonė sukaupė papildomų atsargų, todėl 2009-ųjų pradžioje didmeninė prekyba gerokai sumažėjo. Kadangi nuo 2009-ųjų pradžios alkoholio akcizai daugiau nesikeitė, gėrimų pardavimas išliko stabilus. Tad šiemet surinktus akcizus palyginus su neįprastai mažu praėjusių metų pradžios rezultatu, susidaro įspūdingas skirtumas.
