Pačios didžiausios problemos dažniausiai būna neišsprendžiamos arba nesprendžiamos. Tokia yra ir jau trejus metus iš aklavietės niekaip nepajudanti daugiabučių renovacijos programa. Šalies valdžia iš susidariusios padėties, regis, norėtų išsisukti pačiu lengviausiu būdu – nepanaudotas lėšas išleisti sraigtasparniams, o problemą palikti.
Pinigų daugiabučių renovacijai yra pakankamai. Į 2009 m. pagal vadinamąją „Jessica“ iniciatyvą įsteigtą kontroliuojantįjį fondą, kurio lėšos investuojamos į daugiabučių atnaujinimą, buvo pervesta daugiau nei 514 mln. litų Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos biudžeto lėšų. Taip pat buvo palikta galimybė pervesti dar 270 mln. litų Lietuvos biudžeto lėšų ir pasiekti 784 mln. litų „lubas“, tačiau ši pinigų dalis taip ir nebuvo pervesta.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra savo interneto svetainėje nurodo, kad iš viso šalyje yra 470 atnaujintų daugiabučių. 6 iš jų modernizuoti pagal „Jessica“ iniciatyvą, tam panaudota tik 8,7 mln. litų programos lėšų. Premjeras Andrius Kubilius svarsto, kad iki kitų metų pabaigos gali pavykti atnaujinti dar maždaug 500 namų.
2004 m. priimtoje, o vėliau atnaujintoje Daugiabučių namų atnaujinimo programoje numatyta, kad nuo 2005 iki 2015 m. Lietuvoje turi būti atnaujinta 1 500 daugiabučių. Taigi jeigu kitų metų pabaigoje šalyje iš viso bus atnaujinta beveik 1 000 daugiabučių, iki 2015 m. užsibrėžto tikslo liks ne tiek ir daug. Vis dėlto vargu ar jis bus pasiektas.
Svarbu panaudoti pinigus
Visi renovacijai skirti 514 mln. litų turėtų būti panaudoti iki 2015 m. Tačiau Europos investicijų banko (EIB) specialistai, atsižvelgdami į dabartinį daugiabučių renovacijos tempą, suskaičiavo, kad Lietuvai pavyks įsisavinti tik apie 376 mln. litų.
Skaičiuojama, kad kompleksinis vieno daugiabučio namo atnaujinimas trunka maždaug dvejus metus – įvertinus ir dokumentų tvarkymą, ir statybos darbus.
Atsižvelgę į EIB skaičiavimus šalies politikai ir valdininkai sukurpė planą iš daugiabučių renovavimo programos atimti 140 mln. litų ir juos skirti šaliai reikalingiems paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniams įsigyti. Šio sumanymo kritikai suskubo aiškinti, kad šiam pirkiniui reikėtų rasti kitų lėšų, o gynėjai puolė tvirtinti, kad būtent taip elgiasi geras šeimininkas – už renovacijai nepanaudotas lėšas įsigijus sraigtasparnių nepanaudotų pinigų nereikės grąžinti Briuseliui.
„Šitos renovacijos programos niekada nebus galima išgelbėti“, – nukirto Vytautas Martinaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas. Jis svarstė, kad renovacija išjudėtų iš mirties taško tuo atveju, jeigu daugiau galių būtų suteikta savivaldai, kuri geriau žino, ko reikia kiekvienam regionui.
„Labai gaila, kad šita programa pasižymi labai dideliu centralizuotumu ir yra reguliuojama iš Vilniaus, nors namų yra visoje Lietuvoje. Yra bandymų decentralizuoti (pavyzdžiui, Zarasai), bet, kiek žinau, vėl grįžo į tą centralizuotą mašiną ir tie projektai vėl smulkmeniškai tikrinami Vilniuje“, – sakė V. Martinaitis.
Jis svarstė, kad šalies valdžia turėtų atsisakyti minties už renovacijai skirtas lėšas pirkti sraigtasparnius ir visais įmanomais būdais stengtis paskirti jas renovacijai: „Pavyzdžiui, atlikti tai, kas pastatuose gali būti labai lengvai atlikta. Neinant į butus galima pradėti taisyti bendrąsias inžinerines sistemas, susijusias su energija.“
Programa gera, išpildymas blogas?
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis svarstė, kad renovacija iki šiol neįsivažiavo todėl, kad atsakingoms institucijoms nepavyko kaip reikiant atlikti namų darbų.
„Mums nepavyko paaiškinti žmonėms, kuo nauja programa yra pranašesnė už senąją, nes visi viešinimo konkursai įstrigo teismuose. Viešinimas nevyko taip, kaip turėjo vykti. Žmonės netiki valdžia ir mano, kad neverta. Bet esmė yra ta, kad tie, kurie skaičiuoja ir suskaičiuoja, kreipiasi ir ima „Jessica“ paramą“, – dėstė Aplinkos ministerijos atstovas.
I. Kiškio teigimu, mūsų šalies daugiabučių renovacijos modelis ne sykį buvo pristatytas Briuselyje ir lyginamas su modeliais, veikiančiais kitose šalyse. „Visokie konsultantai gudročiai pasakodavo, kaip turi atrodyti idealus renovacijos modelis. Tai, pagal tuos pasakojimus, mūsiškis yra kone idealus variantas. Vienintelis skirtumas nuo idealaus varianto yra tas, kad ideali paskola būtų su 2,8 proc. palūkanomis, o pas mus yra 3 proc.“, – dėstė I. Kiškis.
Jo teigimu, programos smarkiai keisti ar siūlyti naujovių šiuo metu nederėtų: „Jeigu nedarysime staigių judesių, projektų daugės.“ Pašnekovas pridūrė, kad renovacijos programoje numatytų skaičių nereikėtų sureikšminti. Mat daugiabučių, kuriuos reikia renovuoti, mūsų šalyje yra maždaug 24–28 tūkst. Tad tūkstantis šen ar ten trumpalaikėje perspektyvoje nėra daug. Svarbiausia – pasiekti, kad atsirastų kritinė masė žmonių, norinčių renovuoti savo būstą.
Zarasų iniciatyva „iš viršaus“
Savo ruožtu Zarasų rajono savivaldybė prieš kurį laiką prašė Vyriausybės pritarimo naujam daugiabučių renovacijos modeliui. Pagal jį imti paskolas ir renovuoti namus turėtų ne patys namų gyventojai, o naujai įsteigta viešoji įstaiga.
„Bet dabar teisinė bazė neleidžia įstaigai vykdyti darbų ir prisiimti įsipareigojimų. Todėl dabar prisiimti įsipareigojimus ir vykdyti darbus turėtų daugiabučių namų administratorius. Šiuo atveju – bendrovė „Zarasų būstas“. Kol kas visi darbai vyks per juos, bet galbūt bus ir koks nors įstatymų pakeitimas. Aplinkos ministerija tai žadėjo“, – sakė Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius.
Zarasiškiai kaip reikiant atliko namų darbus – padaryti 46 namų energetiniai auditai ir investiciniai projektai, kuriuos šiuo metu tikrina Būsto ir urbanistikos plėtros agentūra (BUPA). Pasibaigus patikrai bus sušaukti minėtų 46 namų gyventojų susirinkimai. A. Abramavičius vylėsi, kad norą dalyvauti renovacijos programoje pareikš bent 10 daugiabučių gyventojai.
Modernizuoti būstą juos gali paskatinti ir tai, kad prie dabartinio renovacijos modelio 30 proc. kompensacijos bus pridėti dar 20 proc. (šios lėšos turėtų būti skirtos iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo) ir taip gyventojams teks sumokėti tik pusę renovacijos kainos.
A. Abramavičius svarstė, kad norint išjudinti apkerpėti baigiančią renovacijos programą trūksta iniciatyvos „iš viršaus“. „Trūksta to, ką mes padarėme. Patys padarėme investicinius projektus. Turėtų atsirasti ir „spaudimo“ veiksnys, nes tikėtis, kad gyventojai patys bursis į bendrijas ir ims kreditus, yra gana naivu“, – kalbėjo Zarasų rajono meras.
Gyventojus esą sudėtinga sudominti būsto renovacija kompensuojant 15 ar 30 proc. jos kainos. A. Abramavičius svarstė, kad visai šaliai reikėtų sekti zarasiškių pavyzdžiu ir dengti bent 50 proc. visos sumos, ir apgailestavo, kad Lietuvai niekaip nepavyksta rasti tinkamo daugiabučių renovacijos modelio.
Estai – pirmūnai ir renovacijoje
Sektinų daugiabučių renovacijos pavyzdžių apstu užsienio valstybėse. A. Abromavičius priminė, kad kai kuriose valstybėse išorinės daugiabučių sienos yra valstybės, o ne gyventojų nuosavybė. „Gyventojams priklauso tik vidinės sienos. Tad išorinės sienos renovuojamos, o gyventojai gauna sąskaitas“, – aiškino pašnekovas.
Jis taip pat paminėjo Lenkijos pavyzdį – šios šalies gyventojai įpareigoti kaupti pinigus pastatų atnaujinimo fonde. Kaimyninėje valstybėje taip pat esą „iš viršaus“ nusprendžiama, kurį namą ar kvartalą modernizuoti.
Tiesa, panašaus pobūdžio veiksmų neprireikė Baltijos valstybių pirmūne tituluojamoje Estijoje. Andresas Veske, Estijos elektros ir šilumos asociacijos valdybos pirmininkas, aiškino, kad šalies gyventojai noriai renovuoja tiek daugiabučius, tiek nuosavus namus.
„Raktiniai žodžiai ne tik Estijoje, bet ir visame pasaulyje yra „energijos taupymas“. Estijos vyriausybė turi parengusi specialią programą, skirtą pastatų renovacijai remti, ir ji veikia“, – kalbėjo A. Veske. Estija seniems daugiabučiams atnaujinti naudoja įvairių fondų lėšas. Naudojami ir už parduotus taršos leidimus gauti pinigai.
Estijoje daugiabučio savininkė yra gyventojų bendrija. Žmonės, pasak E. Veske, labai noriai renovuoja būstą, nes suvokia, kad kitaip sąskaitų už šildymą nesumažins. Estijoje renovuojami ne tik daugiabučiai, bet ir privatūs namai.
„Deja, mes visi už energiją mokame maždaug tiek pat, kiek moka Šiaurės Europos šalys. Bet jeigu atsižvelgsime į žmonių perkamąją galią Estijoje ir Lietuvoje, pamatysime, kad mokame kur kas daugiau negu šiauriečiai, – aiškino E. Veske. – Todėl, mano nuomone, net negalima kelti klausimo „renovuoti ar nerenovuoti?“. Visuomenė tiesiog privalo tai padaryti.“
Namų renovacijai Estijai suteikiamos subsidijos ir paskolos. Subsidijos dažniausiai skiriamos kartu su paskolomis, tačiau gali būti naudojamos ir su nuosavomis žmonių lėšomis. Subsidijos dydis gali siekti iki 15, 25 ar 35 proc. renovacijos kainos, nurodoma specialaus fondo „KredEx“ interneto svetainėje.
Savo ruožtu čekai prieš kurį laiką sukūrė specialią instituciją, kurios pareiga – rūpintis renovacija. Skelbiama, kad dabar šioje šalyje renovuota maždaug 80 proc. butų. Renovacija vienam butui atsieina maždaug po 150 eurų už vieną kvadratinį metrą. Čekų patirtis rodo, kad renovavus būstą mokesčiai už šildymą sumažėja 40–60 proc.
