Prieš Lietuvą
Homoseksaulai pasiryžę sugriauti valstybės jiems pastatytą
barjerą.
Vilniečių gėjų pora rengia ieškinį Europos Žmogaus teisių
teismui Strasbūre dėl Lietuvoje pažeidžiamų jų teisių formaliai įteisinti savo
santykius.
Neseniai Strasbūro teisme triumfavo austrų gėjų pora, kuriai
nebuvo leista oficialiai susituokti savo valstybėje. Išnagrinėjęs jų skundą
teismas paskelbė ir Lietuvos homoseksualamas vilčių teikiantį verdiktą: stabili
gėjų ir lesbiečių partnerystė prilygsta šeimai.
Todėl, kad Lietuvoje neegzistuoja partnerystės įstatymas,
leidžiantis formaliai įtvirtinti santykius ir homoseksualams, pasak Lietuvos
gėjų lygos programų koordinatoriaus Eduardo Pavlovo, tos pačios lyties asmenų
poros susiduria su begale ne tik moralinių, bet ir juridinių kliūčių.
Gėjų ar lesbiečių pora negali pasinaudoti įstatyme numatyta
galimybe, suteikiančia teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narius,
artimuosius. Heteroseksuali pora nebūtų baudžiama už tai, jei vienas iš
partnerių nepraneštų teisėsaugai apie kito padarytą nusikaltimą. Homoseksualams
už tai grėstų teisinė atsakomybė.
Gėjai ar lesbietės Lietuvoje taip pat negali turėti pretenzijų
į ilgalaikį pasimatymą su įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančiu mylimuoju, mat
tokia galimybė – sutuoktinių privilegija.
Netradicinės orientacijos poros negali pretenduoti į našlių
pensiją, net ir 30 metų kartu išgyvenusiems homoseksualams veikiausiai taip pat
nepavyktų įrodyti savivaldybei, kad mirus partneriui priklauso laidojimo
pašalpa. Gėjams ir lesbietėms Lietuvoje teisiškai nepriklauso netgi išmoka
susirgusiam šeimos nariui slaugyti.
„Tai yra netiesioginė diskriminacija homoseksualių porų
atžvilgiu“, – įvertino E.Pavlovas.
Lygos atstovas pripažįsta neturintis didelių iliuzijų, kad per
Strasbūro teismą gėjai ir lesbietės išsikovos teisę tuoktis Lietuvoje, tačiau
viliasi, kad bent jau bus priimtas partnerystės įstatymas, formaliai
įteisinantis ir homoseksualų poras.
Įtaria susitarimus su Vatikanu
2006-aisiais atliktoje visuomenės apklausoje dėl įvairių
socialinių grupių diskriminacijos 67 proc. respondentų pasisakė prieš tos pačios
lyties asmenų santuoką, 21 proc. neturėjo nuomonės, 12 proc. manė, kad teisinga
būtų leisti homoseksualams tuoktis.
„Neturėjusieji nuomonės šiuo klausimu dar nėra beviltiškai
prieš mus nusistatę ir su šia visuomenės dalimi galima dirbti“, – tikisi
E.Pavlovas. Lygos atstovas nemano, kad per pastaruosius ketverius metus
Lietuvoje pasikeitė požiūris į homoseksualų poras, nors Europos Sąjungoje
pastebimi ryškūs pokyčiai: tos pačios lyties asmenų santuoką teisės aktuose
įtvirtinusios Portugalija, Olandija, Belgija, Ispanija, Švedija, homoseksualų
partnerystę leidžiančius įteisinti įstatymus priėmusios Austrija, Čekija,
Danija, Suomija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir netgi ES naujokės Slovėnija
ir Vengrija.
„Homoseksualų partnerystės įstatymą palaikančių politinių jėgų
yra ir Estijos parlamente, ten šis klausimas taip pat juda į priekį. Bet
nemanau, kad Lietuvai Estija būtų pavyzdys. Estai visada išskirtiniai Baltijos
šalyse“, – pažymi E.Pavlovas.
Jo nuomone, Lietuva veikiausiai paskutinė ES uždegs žalią
šviesą gėjų ir lesbiečių poroms.
„Man susidaro įspūdis, kad egzistuoja kažkokie Lietuvos ir
Vatikano vidiniai susitarimai. Atrodo, kad su mūsų valstybe vykdomi įdomūs
eksperimentai tam, kad Lietuva būtų išlaikyta kaip paskutinė krikščioniškų
vertybių tvirtovė Netgi nemanau, kad tai iš viso yra valstybės pozicija,
greičiau tai nuolaidžiavimas Katalikų bažnyčios diktatui“, – prielaidą daro
E.Pavlovas.
Homoseksualai neegzistuoja
Kiek Lietuvos piliečių – homoseksualūs ir kiek tos pačios
lyties asmenų gyvena kartu, statistikos niekas nėra rinkęs. Homoseksualius savo
gyventojus skaičiavusioje Olandijoje netradicinės orientacijos piliečiai
tesudarė 8 proc.
Kanadoje ir JAV duomenys apie gyventojų seksualinę orientaciją
netiesiogiai renkami surašant namų ūkius.
E.Pavlovo nuomone, jei Lietuvai rūpėtų visi jos piliečiai,
valstybė rastų būdą, kaip surinkti statistiką apie homoseksualus.
„Atliekant gyventojų surašymą kažkodėl klausiama apie
religinius įsitikinimus, nors ši tema taip pat yra labai asmeniška. Taip pat
būtų įmanoma, nors ir netiesiogiai, surinkti duomenis ir apie seksualinę
orientaciją“, – įsitikinęs gėjų lygos atstovas.
Kodėl Lietuvai nerūpi, kiek joje gyvena gėjų ir lesbiečių?
„Tarybų Sąjungoje sekso nėra“, – sovietiniais laikais juoką ir saviems, ir
svetimšaliams kėlė sparnuota tapusi frazė. O europietiškoje Lietuvoje nėra
homoseksualų?
E.Pavlovo nuomone, galvą į smėlį įkišusio stručio politika
patogi įstatymų leidėjams: jei netradicinės orientacijos piliečiai valstybėje
oficialiai neegzistuoja, jais nereikia ir rūpintis.
Teisės aktai – diskriminuojantys
Pasak E.Pavlovo, tolerancija seksualinėms mažumoms nepasižymi
ne tik riaušes gėjų parade sukėlę keli šimtai piliečių. Homoseksualus tiesiogiai
diskriminuoja ir patys teisės aktai.
„Civilinio kodekso straipsnis draudžia tuoktis tos pačios
lyties asmenims, į patvirtintą šeimos sąvoką įeina taip pat tik vyras ir moteris
bei jų vaikai. Homoseksualūs žmonės neturi jokių galimybių įteisinti bendrą
gyvenimą, įsivaikinti ar pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu, nes Lietuvoje tai
prieinama tik heteroseksualams“, – pabrėžė E.Pavlovas.
Valstybės politika, kad tėvų globos netekusiems vaikams geriau
augti globos namuose nei netradicinėje poroje, lygos atstovui nesuvokiama. Pasak
jo, stereotipai, kad homoseksualų poroje vaikas bus tvirkinamas, absoliučiai
neturi pagrindo.
„Kad išlaikytų aukštą moralinį veidą, valstybė verčiau vaikus
grūda į globos namus, bet įsivaikinti gėjams ar lesbietėms neleis. Dėl to taip
pat turėtų būti keliama beprecedentė byla“, – mano pašnekovas.
Už savo teises kovojantys homoseksualai puoselėja planus ne tik
garsiai kalbėti apie problemas, bet ir imtis jas spręsti patys.
Pasak E.Pavlovo, seksualinės mažumos ketina kelti savo atstovus
savivaldos rinkimuose bent jau į Vilniaus miesto tarybą.
Europos Sąjungos patirtį prie politinių partijų kurti
homoseksualų sekcijas, E.Pavlovo nuomone, kol kas Lietuvoje būtų sudėtinga
pritaikyti.
„Švedų liberalai gėjų ir lesbiečių klausimus jau įtraukia į
savo darbotvarkę. Europarlamentaras Leonidas Donskis irgi apie tai kalba, bet
Lietuvoje liberalai dar prisibijo. Didžiojoje Britanijoje konservatoriai jau
išleido dokumentą, kaip gerins gėjų ir lesbiečių padėtį. Ar įsivaizduojate, kad
tą padarytų konservatoriai Lietuvoje?“ – kalbėjo E.Pavlovas.
Svajoja apie kūdikį
Dvejus metus kartu gyvenančios 27-erių ir 25-erių lesbietės iš
Vilniaus svarsto, kad iš aplinkinių neigiamos reakcijos nepajutusios arba todėl,
kad šie ignoruoja jų homoseksualumą ir apsimeta to nepastebintys, arba tiesiog
yra tolerantiški.
Merginoms kur kas daugiau problemų sukelia teisinė homoseksualų
diskriminacija, neleidžianti formaliai įteisinti santykių.
„Kai draugei operavo lūžusią koją, turbūt labai įtaigiai
kalbėjau, nes medikai įleido mane pas ją. Tačiau teisiškai jai esu visai
svetimas žmogus ir gydytojai turėjo teisę mane išvyti“, – gyvenimišką pavyzdį
prisiminė viena iš merginų.
Plačiau skaitykite 2010 m. liepos 16 d. „Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
ELTOS nuotr. Ateina į valdžią. Į kovą už savo teises
kylantys gėjai ir lesbietės tikisi palaikymo artėjančiuose savivaldos
rinkimuose.
