Rūkymas siejamas su dešimtimis mirtinų ligų. Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš jų apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupės kancerogenai. Tabake yra daug sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų, radioaktyviojo polonio ir kt.
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis. Nusėdusios bronchuose jos pažeidžia virpamąjį epitelį.
Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Jo yra cigaretėse, cigaruose, pypkių ir kramtomajame tabake. Rūkant su dūmais įtraukiama ir nikotino. Plaučiuose nikotinas greitai ir visiškai rezorbuojasi. Pro burnos gleivinę nikotinas rezorbuojasi lėčiau ir nevisiškai. Pypkėse, cigaruose nikotino yra daugiau nei cigaretėse, tačiau jų sunkūs dūmai intensyviai dirgina kvėpavimo takus, todėl mažiau dūmų (ir nikotino) įkvepiama. Cigarečių dūmai yra lengvesni ir nikotino įkvepiama mažiau.
Standartinėje cigaretėje yra apie 20 miligramų nikotino. Dalis nikotino suyra nuo karščio, dalis išsisklaido aplinkoje. Į organizmą jo patenka apie 2 miligramus. Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio.
Nikotinas labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir per kelias sekundes susidaro didelė jo koncentracija smegenyse. Po 6–8 valandų nikotino koncentracija sumažėja 75 proc.
Tada žmogus stipriai pajunta abstinencijos simptomus:
• nerimą,
• įtampą,
• dirglumą,
• depresiją,
• nepastovią nuotaiką,
• nuovargį,
• drebulį,
• galvos svaigimą,
• sutrinka miegas,
• sumažėja dėmesio koncentracija,
• padidėja apetitas,
• priaugama svorio,
• prakaituojama.
Nikotino abstinencijos požymiai stipriausi praėjus 24–36 valandoms po paskutinės surūkytos cigaretės. Ryškiausi nikotino abstinencijos simptomai trunka 7–10 dienų. Vėliau maždaug per dvi savaites jie pamažu išnyksta. Rūkaliams greitai atsiranda priklausomybė nuo nikotino. Pradėjus rūkyti, per kelerius metus cigarečių surūkoma vis daugiau – nuo 2–3 per dieną iki 15–50.
Rūkymo paplitimas
Remiantis Pasaulio banko bei Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamais duomenimis, rūkymas jau seniai pasiekė pandemijos lygmenį. Visame pasaulyje reguliariai rūko apie trečdalis suaugusių žmonių. 1994 metais pradėtas suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas fiksavo, kad rūkalių nuolat daugėja. Tik 2002-aisiais pirmą kartą užfiksuota, kad jų truputį sumažėjo. 1994–2002 metais daugiau nei dvigubai padaugėjo rūkančių 20–64 metų moterų – nuo 6,3 iki 12,8 proc. Iki 2000 metų daugėjo ir rūkalių vyrų. 2000-aisiais rūkė 51,2 proc. vyrų. 2002 metais rūkalių vyrų buvo tiek pat, kiek ir 1994-aisiais, t. y. 43,7 proc.
Ar žinote, kad:
• 1 surūkyta cigaretė per dieną sutrumpina rūkančiojo gyvenimą 11-a minučių,
• 1 cigarečių pakelis per dieną sutrumpina gyvenimą 1330 valandų, arba 56 dienas,
• metęs rūkyti darbingo amžiaus žmogus sutaupo vidutiniškai 20 gyvenimo metų.
Mesti rūkyti nėra niekada per vėlu!
Daugelis rūkalių nemeta rūkyti, nes mano, kad pakenkiama sveikatai negrįžtamai ir atsisakyti šio žalingo įpročio nebėra prasmės. Tai netiesa! Rūkymo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau metama rūkyti, tuo aiškesnė nauda sveikatai.
1990 metais paskelbtame JAV chirurgų metiniame pranešime buvo pažymėta, kad metus rūkyti rizika sveikatai pradeda mažėti tuoj pat:
• po 20 val. iš organizmo visiškai pašalinamas anglies monoksidas (CO),
• per tris dienas, pradėjus atsipalaiduoti bronchams, palengvėja kvėpavimas,
• per tris mėnesius susireguliuoja kraujotaka (širdies dažnis, arterinis kraujospūdis),
• per tris mėnesius plaučių funkcija pagerėja apie 10 proc.,
• po vienerių metų miokardo infarkto rizika sumažėja 50 proc., palyginti su tais, kurie rūko toliau,
• per keletą metų sumažėja plaučių vėžio, širdies ligų, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir kitų vėžinių ligų rizika.
Metus rūkyti nauda jaučiama jau po:
• 20 minučių. Pakilęs kraujo spaudimas ir padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, kurį sukelia rūkymas, sunormalėja; pradeda šilti rankos ir kojos, nes atsipalaiduoja susiaurėjusios periferinės kraujagyslės ir pagerėja kraujo cirkuliacija,
• 8 valandų. Padidėjusi anglies viendeginio koncentracija kraujyje nukrenta iki vidutiniškai normalaus lygio; padidėja deguonies koncentracija kraujyje; pranyksta nemalonus rūkančiojo kvapas,
• 24 valandų. Sumažėja širdies miokardo infarkto rizika,
• 2 mėnesių. Viso kūno kraujotaka pagerėja; plaučių funkcija padidėja iki 30 proc., dėl to yra lengviau vaikščioti, bėgti ir kopti laiptais; jūs esate geras pavyzdys savo vaikams ir rūkantiesiems draugams; vis labiau pasitikite savimi; jus labiau gerbia kiti,
• 3–9 mėnesių. Mažėja (išnyksta) varginamas kosulys, silpnumas, oro trūkumas; padidėja organizmo atsparumas infekcijoms; miegas tampa gilesnis; veidas pasidaro skaistesnis, išnyksta pilkumas; pristabdomas pagreitėjęs viso organizmo senėjimo procesas; sumažėja rizika susirgti skrandžio opalige; pagerėja nuotaika ir padidėja aktyvumas,
• 5 metų. Mirties nuo širdies ligų rizika sumažėja iki niekada nerūkiusiojo lygio; rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja 50 proc.,
• 10 metų. Rizika susirgti plaučių vėžiu tampa tokia pat kaip ir niekada nerūkiusiojo; sumažėja kitų vėžinių ligų rizika.
Masinė tabako produktų gamyba ir vartojimas kasmet pasauliui kainuoja milijonus gyvybių. Ir AIDS, ir rūkymas yra viena iš greičiausiai augančių priešlaikinės mirties priežasčių pasaulyje. Rūkymas jau dabar lemia 4,9 mln. mirčių kasmet, jis yra vienos iš 10 mirčių priežastis. Kasdien pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta daugiau nei 13 tūkstančių gyventojų. Nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, kad iki 2030 m. mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų išaugs iki 10 mln. per metus ir taps vienos iš šešių mirčių priežastis, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 m. gali pasiekti pusę milijardo. Lietuvoje nuo tabako sukeltų ligų kasmet miršta apie 7000 gyventojų.
R.Peto ir kiti mokslininkai, tyrinėdami su rūkymu susijusį mirtingumą Europos Sąjungos 25 šalyse, nustatė, kad rūkaliai, kurie mirs vidutinio amžiaus nuo tabako sukeltų ligų, praras iki 22 savo gyvenimo metų.
Net ir mirštantieji sulaukę 70 metų ar vyresni neteks iki 8 gyvenimo metų.
Vaikai, kurių tėvai namuose rūko, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Rūkantys moksleiviai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi esant vienai ar kitai situacijai, jiems nesiseka mokytis.
Rūkymas iškreipia organizmo reakciją vaistams.
Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp rūkymo ir alkoholio bei kitų svaigalų vartojimo.
Devyniolika procentų visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, sukelia neatsargus rūkymas.
Ekonominė žala
Asmuo, per vieną dieną surūkantis 1 pakelį cigarečių, kainuojantį vidutiniškai 3 Lt, cigaretėms išleidžia:
per 1 savaitę – 3 x 7= 21 Lt,
per 1 mėnesį – 3 x 30= 90 Lt,
per 1 metus – 3 x 365=1095 Lt.
Pasvajokite, ką galėtumėte nusipirkti už šiuos pinigus?
Pagal ULAC rekomendacijas parengė vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Jūratė Valentinavičienė. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.








