Per kraupią avariją Panevėžio aplinkkelyje žuvusio greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo artimieji dėl skaudžios netekties linkę atleisti į gelbėtojų būrį įsirėžusį sunkvežimį vairavusiam ugniagesiui, tačiau policiją kaltina neužtikrinus į pagalbą atskubėjusių medikų saugumo. „Ugniagesiai ir policija turėtų vienodai prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyko“, – įsitikinęs tragiškomis aplinkybėmis tėvo netekęs Tomas Juknevičius.
Tėtis nebekalbėjo
Tik prieš trejetą dienų tėvą palaidojęs 28-erių vyriškis kalbėdamas apie Anapus iškeliavusį žmogų vis dar negali sulaikyti ašarų. Sūnus prisimena buvus ne vieną pranašišką ženklą, tik supratęs juos per vėlai. Ir lemtingą sausio 7-ąją išgirdus gatvėje kaukiant greitosios sirenas Tomui ramybės nedavė nelaimės nuojauta.
Vyras tądien pusryčiaudamas pro langą pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, netrukus iš paskos kaukdami pralėkė du policijos ekipažai.
„Pasirodė, kad pirmąja važiuoja tėvas. Jo automobilį buvo galima atskirti iš kitų – visiškai naujas. Pagalvojau, kad nutiko kas nors rimto, ir puoliau skambinti tėčiui. Jis atsiliepė, bet nekalbėjo – telefone girdėjosi tik kaukiančios sirenos. Už penkių sekundžių tėtis padėjo ragelį“, – pasakoja T.Juknevičius.
Atvedė nuojauta
Jei tėtis tikrai tąkart buvo pakėlęs ragelį, sūnaus balsą jis girdėjo paskutinį kartą.
Po pusvalandžio rajono poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vairuotojo telefonas jau buvo išjungtas.
„Pasirodė labai keista, nes tėtis niekada telefono neišjungdavo. Buvome sutarę, kad jei negalės kalbėti, neatsilieps, bet telefonas neturėjo būti išjungtas“, – teigė Tomas.
Tačiau ir po pusvalandžio paskambinus R.Juknevičiui operatorė pranešdavo apie išjungtą telefoną. „Galvojau važiuoti į savo darbovietę pašerti ten laikomo šuns, o paskui – pas tėvą į darbą. Bet tokia stipri jėga pirmiausia traukė tiesiai į greitosios stotį“, – pasakojo Tomas.
Vyras prisimena tėvo darbovietės kieme nebuvus nė vieno greitosios ekipažo – stovėjo tik išrikiuotos nebeeksploatuojamos mašinos.
Sūnui apie tėvo žūtį pranešė tą pačią akimirką iš nelaimės vietos grįžusio ekipažo felčerės. „Jos net nustebo, kaip atvažiavau, kas man pranešė. O atvedė tik nuojauta“, – apie paslaptingą ryšį su žuvusiu tėvu pasakojo Tomas.
Jam teko sunkiausia dalia – apie brangaus žmogaus tragišką lemtį pranešti mamai, Vilniuje pirmame kurse verslo teisę studijuojančiam 23 metų broliui, seneliams.
„Nors tėvas buvo žuvęs jau prieš gerą valandą, niekas nieko mums nepranešė, net policija nepaskambino. Jei ne aš pats, apie nelaimę gal dar tik po kelių valandų būtume sužinoję“, – stebėjosi T.Juknevičius.
Nelaimę pranašavo
egzaminas
Sūnui iki šiol stovi akyse lavoninėje matytas klaikiai sumaitotas tėčio kūnas.
„Įsivaizduokite, koks turėjo būti stiprus smūgis, jei net kareiviškas diržas nugaroje pusiau perplyšęs“, – pasakojo netektį išgyvenantis pašnekovas.
Nuo tėčio rankos Tomas nusisegė jam šventa relikvija tapusį laikrodį – kaskart į jį pažvelgus sūnų sušildys prisiminimai apie brangų žmogų. Vyrą stebina, kad vis dėlto tarp visų žuvusiojo daiktų jie taip ir neberado mobiliojo telefono.
T.Juknevičius pasakoja tik po tragedijos suvokęs, kad vis dėlto likimas jų šeimai siuntęs ne vieną perspėjantį ženklą. Prieš mėnesį iki žūties R.Juknevičius buvo išlaikęs greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojui kas metai privalomą egzaminą.
„Tėtis guodėsi, kad tas egzaminas labai sunkus. Gal 7 ar 8 kartus jam teko perlaikyti. Tai buvo perspėjimas, kad tėčiui nereikia toliau to darbo dirbti. Bet jis su milžinišku atkaklumu jo siekė. Daugiau nei metus išdirbęs greitosios vairuotoju tėtis labai džiaugėsi savo darbu. Jam patiko padėti žmonėms, nuolatos judėti“, – pasakojo Tomas.
Prieš įsidarbindamas rajono poliklinikos greitosios vairuotoju R.Juknevičius su visa šeima darbavosi Airijoje stiklo fabrike.
„Aš jau gyvenu savarankiškai, pats turiu šeimą, bet mamą ir brolį išlaikė tėtis. Jų man labiausiai ir gaila. Brolis dar tik pirmakursis, buvo įsidarbinęs, bet prieš mėnesį darbo neteko“, – apie sunkią šeimos padėtį kalbėjo Tomas.
Plačiau skaitykite sausio 13 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr.
T.Juknevičiaus nuomone, dėl tragedijos aplinkkelyje atsakomybę turėtų prisiimti ir policija.
