Papirko paprastumu
Ūkiškas, šiltas, vienodai bendraujantis ir su turčiumi, ir su
vargšu, senu ir mažu, daug savęs atidavęs valstybei ir niekada nesistengęs nuo
įžeidžiančių kirčių gintis teismuose ar etikos komisijose. Tokį kovą su sunkia
liga pralaimėjusį prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską mena jį pažinoję
panevėžiečiai.
Prieš keletą metų A.M.Brazauską su žmona Kristina prie vaišėmis
nukrauto stalo savo troboje Mikėnų kaime sodinusi Almos Janulienės šeima žinią
apie prezidento mirtį priėmė jautriai, tarsi amžino poilsio būtų atgulęs artimas
žmogus.
Septynis vaikus, iš jų – tris žuvusio brolio, auginančią
A.Janu-lienės šeimą aplankę Brazauskai kaimo žmonėms paliko neišdildomą įspūdį.
„Aš, kaip paprasta kaimo moteriškė, nė nesitikėjau, kad
prezidentas gali būti toks paprastas ir taip suprasti eilinį žmogų“, – pasakoja
A.Janulienė.
Anot jos, vaikams kompiuterį dovanų atvežęs A.M.Brazauskas
klausinėjo apie ūkio reikalus, pasakojo apie kaime praleistas savo jaunystės
dienas, tarsi senas pažįstamas su visa Janulių šeima sėdosi prie kaimiškomis
vaišėmis nukrauto stalo ir netgi pats patarnavo šeimos vyriausiajai –
A.Janulienės mamai.
„Abu su žmona Kristina labai nuoširdūs, paprasti žmonės. Su
jais labai lengva buvo bendrauti. Taip jaudinomės laukdami, o buvo taip gera“, –
pamena A.Janulienė.
Palaikė Panevėžį
Kad Panevėžys turi už ką padėkoti A.M.Brazauskui, neabejoja
buvęs Panevėžio apskrities viršininkas Rimantas Sankauskas.
Anot jo, prezidento atminimą Aukštaitijos sostinėje įamžins
iškili G.Petkevičaitės-Bitės biblioteka ir dar ne vienas miestą
reprezentuojantis objektas.
„Ne kartą su A.M.Brazausku šnekėjausi, kad Panevėžiui reikia
naujos bibliotekos, nes buvęs jos pastatas seniai jau buvo bažnyčios nuosavybė.
A.M.Brazauskas davė žodį, kad kai tik bus baigta Klaipėdos biblioteka, Panevėžys
gaus 20 mln. Lt savajai. Tam užteko vos 15-os minučių pokalbio“, – pamena
R.Sankauskas.
Kažin, ar Panevėžys dabar galėtų planuoti kitų metų Europos
vyrų krepšinio čempionatą, jei ne A.M.Brazausko užtarimas. Pasak R.Sankausko,
Aukštaitijos sostinė netgi nefigūravo miestų, kuriuose planuota statyti arenas,
sąraše. Sporto kompleksai buvo numatyti tik keturiuose didmiesčiuose.
„Vyriausybės posėdyje pats A.M.Brazauskas, tuomet ėjęs
prem-jero pareigas, pasiūlė į sąrašą įtraukti ir Panevėžį“, – pamena
R.Sankauskas.
Jo teigimu, ne be A.M.Brazausko rūpesčio rekonstruoti ir
A.Bandzos vaikų globos namai, apskrities pensionai. Buvusį ministrą pirmininką,
prezidentą geru žodžiu mini ne viena sunkiai besiverčianti šeima. R.Sankauskas
pamena A.M.Brazausko nurodymą surasti apskrityje šeimų, kurioms labiausiai
reikia paramos. Atsisakęs ministro pirmininko atlyginimo kas mėnesį jį
paaukodavo skurstantiesiems.
R.Sankauskui įstrigęs ir išskirtinis iškilaus politiko
paprastumas.
„Bet kada buvo galima paprašyti jo audiencijos, po Vyriausybės
posėdžių prieiti pasikalbėti. Kai atvykdavo į Panevėžį, niekada nevažiuodavo
savo mašina. Išgėręs kavos sėsdavo į mano automobilį ir – važiuojam lankyti
numatytų objektų. Daug reikalų šitaip automobilyje ir aptardavom. Man net
keista, kaip gerai jis išmanė Panevėžio gamyklų problemas“, – pasakojo buvęs
apskrities viršininkas.
Orumo pavyzdys
Ant Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSRS protokolo
pasirašiusią Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Palmirą
Liolienę imponavo A.M.Brazausko tvirtos pažiūros ir sugebėjimas likti ramiam net
tuomet, kai jo paties gyvybei grėsė realus pavojus.
P.Liolienę nuo A.M.Brazausko skyrė vos keli žingsniai, kai
prieš du dešimtmečius suvažiavime Lietuvos komunistų partijai svarstant dėl
atsiskyrimo nuo Tarybų Sąjungos komunistų, užkulisiuose sučirškė istorinis
telefono skambutis. A.M.Brazausko pokalbis su Tarybų Sąjungos vadovu Michailu
Gorbačiovu buvo labai konkretus.
„M.Gorbačiovas tokia lietuvių iniciatyva buvo labai
nepatenkintas, bet A.M.Brazauskas jam atsakė tvirtai: kaip delegatai nuspręs,
taip ir bus. Po šio pokalbio į prezidiumą grįžo susijaudinęs. Pasitraukimas iš
TSKP galėjo išprovokuoti tankų atakas, laikotarpis buvo itin sudėtingas, bet
A.M.Brazauskas sugebėjo išlaikyti ramybę, o jo veide abejonių nesimatė“, –
pasakojo P.Liolienė.
Anot jos, buvęs LKP CK pirmuoju sekretoriumi, išrinktas
prezidentu, ėjęs ministro pirmininko pareigas A.M.Brazauskas niekada neužsiėmė
politika tik dėl politikos. Užimdamas aukštus postus jis domėjosi, kaip į
valdžios sprendimus reaguoja žmonės.
P.Liolienei įstrigęs į akis krentantis iškilaus politiko
paprastumas.
„Net mamai kartais sakydavau, kad tokias pareigas užimantis
politikas turėtų kalbėti inteligentiškiau, filosofiškiau, pavyzdžiui, kaip
V.Landsbergis. O mama atšaudavo, kad dėl to A.M.Brazauskas ir patinka, kad
suprantamai kalba“, – pasakojo panevėžietė.
Aplinkinius papirkdavo politiko paprastumas ir tvirtumas. Su
juo bendravusieji pabrėžia, kad prezidentas buvęs savo žodžio šeimininkas.
„Jei jis pasakė, bus padaryta, jei pažadėjo, bus ištesėta“, –
pastebi Panevėžio socialdemokratų skyriaus pirmininkas Povilas Vadopolas.
Anot jo, iš rietenų rato ištrūkti nepajėgiantiems politikams
šviesios atminties prezidentas yra orumo pavyzdys.
„Nors per pastaruosius du dešimtmečius ant A.M.Brazausko buvo
išpilta dešimtys tonų purvo – ir dėl to, kad komunistams priklausė, ir dėl
žmonos, bet jis niekada nesiaiškino, nesiskundė nei teismams, nei etikos
komisijoms. Tai rodo jo dvasios tvirtumą ir asmenybės brandumą“, – mano
P.Vadopolas.
Atšaukė parašą
Išskirtiniu politiku A.M.Brazauską įvardija nuo 1987-ųjų jį
pažinojęs Panevėžio meras Povilas Žagunis.
„Jis buvo visapusiškai nuostabus žmogus – taktiškas, išprusęs.
Su A.M.Brazausku buvo galima kalbėtis bet kokiu klausimu. Kažin, ar dar kada
nors turėsiu galimybę sutikti kitą tokį politiką“, – pripažino meras.
Rajono vadovą imponavo ne tik A.M.Brazausko akiratis bei vidinė
ramybė, bet ir sugebėjimas pripažinti suklydus.
„Ir jam gyvenime buvo visko. Maišiagalos memorandumą jis pats
pasirašė, pats ir atšaukė – mokėjo pripažinti savo klaidas“, – pastebi
P.Žagunis.
Prezidentas A.M.Brazauskas ir tuometis premjeras Adolfas
Šleževičius su Latvijos vadovais Maišiagaloje 1995-aisiais pasirašė Lietuvai
nenaudingą memorandumą dėl Lietuvos ir Latvijos sienos Baltijos jūroje. Šiuo
dokumentu buvo aptarta, kaip dvi kaimyninės valstybės pasidalins povandeninį
šelfą Baltijoje ir galimus naftos išteklius. Praėjus metams A.M.Brazauskas
paskelbė dekretą, kuriuo netiesiogiai atšaukė savo parašą po šiuo memorandumu.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 29 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Savas. Mikėnų kaime gyvenanti
Janulių šeima prieš keletą metų ją aplankiusį A.M.Brazauską mena kaip ūkišką,
šiltą, vienodai bendraujantį ir su senu, ir su mažu, turčiumi ir vargšu.
